„World Press Photo“ paroda. Apsilankykite
Bilietai

Vytenis Šimkus: nerūpestinga atsigavimo vasara

Vasarai persiritus į antrąją pusę įsibėgėja ir šalies ekonomikos atsigavimas. Ekonominės raidos scenarijus bent kol kas labai primena buvusį prieš metus − palaipsniui atleidus karantino suvaržymus, gyventojai vis drąsiau ėmėsi išsiilgtų veiklų ir pramogų, grįžo į darbus ir leido pinigus. Ekonomikai sparčiai tvirtėjant telieka tikėtis, kad pagrindo iš po kojų jai neišmuš kita viruso banga.
Vytenis Šimkus
Vytenis Šimkus / Swedbank nuotr.

Gyjanti darbo rinka

Kone labiausiai lūkesčius viršijo situacija darbo rinkoje. Naujausiais duomenimis, nedarbo lygis Lietuvoje siekia 6,9 proc. ir nuo piko antrojo karantino viduryje jis jau sumažėjo net 3 procentiniais punktais. Kaip rodo „Sodros“ duomenys, šiuo metu dirbančiųjų skaičius yra išaugęs 23 tūkst., lyginant su laikotarpiu prieš pandemiją.

Gerėjanti situacija darbo rinkoje atsispindi ir atlyginimų statistikoje. Atlaisvinus suvaržymus, verslai siekia kuo greičiau užpildyti darbo vietas, ir tai suteikia didesnių derybinių galių darbuotojams. „Swedbank“ klientų statistika rodo, kad vidutinis atlyginimas birželio mėnesį augo 14 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Panašų augimo tempą indikuoja „Sodros“ bei gyventojų pajamų mokesčių surinkimo duomenys.

Tiesa, darbo rinka gali patirti ir „butelio kakliuko“ efektą, kuris pristabdytų atsigavimo tempą. Kaip vieną pagrindinių veiklą ribojančių veiksnių, įmonės vis dažniau nurodo darbo jėgos trūkumą. Tiesa ir tai, kad daliai mažiau produktyvių įmonių augantys atlyginimai gali tapti per didele našta, todėl per ateinančius metus joms teks rasti būdų, kaip modernizuotis arba gali tekti išnykti.

Vartojimas be stabdžių

Gerėjanti darbo rinkos padėtis, aukšti gyventojų lūkesčiai ir sparčiau augančios pajamos neišvengiamai reiškia ir augančias vartojimo apimtis. „Swedbank“ klientų duomenimis, atsiskaitymai kortelėmis bei pinigų išgryninimas šių metų antrąjį ketvirtį buvo net 25 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, ir penktadaliu viršija prieš pandeminį lygį.

Žinoma, labiausiai išaugo išlaidos pramogoms, kelionėms ir nebūtinoms prekėms. Gyventojų išlaidos skrydžiams, viešbučiams ir kelionėms augo daugiau nei dvigubai, tačiau turizmo sektorius šiuo metu atsispiria nuo labai gilaus dugno ir prieš krizinio lygio šiemet, tikėtina, nepasieks.

Didžiausias nugalėtojas šioje situacijoje yra vietiniai šalies kurortai, nusigriebiantys tuos vartotojus, kurie įprastai vasaros metu atostogauja užsienyje. Situacija svetingumo sektoriuje išlieka labai nevienalytė, nes didmiesčių verslai, įprastai tokiu metu paslaugas teikdavę užsienio keliautojams, vis dar neturi klientų.

Slidus kelias normalumo link

Liepos mėnesio gale paaiškės pirmas oficialus įvertinimas, kaip Lietuvos ekonomikai sekėsi antrąjį šių metų ketvirtį. Šiuo metu prieinami duomenys jau dabar leidžia prognozuoti, kad balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais Lietuvos BVP augo apie 8 proc.

Jeigu virusas neprivers vėl suvaržyti gyventojų mobilumo, šiemet galime tikėtis 4 proc. viršijančio šalies ekonomikos augimo.

Tačiau visgi tai yra labai didelis „jeigu“. Ilgą laiką Lietuvai pirmavus Europoje pagal skiepijimo apimtis, tai reikšmingai prisidėjo prie viruso valdymo, tačiau pastarąjį mėnesį skiepijimo tempai dramatiškai krito.

Šiemet galime tikėtis 4 proc. viršijančio šalies ekonomikos augimo.

Nereikia būti dideliais žinovais, kad suprastume − tai didina riziką pasikartoti praėjusių metų scenarijui, kai po labai linksmos ir atsipalaidavusios vasaros rudenį teko vėl susidurti su liūdna realybe tarp keturių sienų.

Toks scenarijaus pakartojimas būtų ypatingai žalingas viskam – pradedant psichologine visuomenės sveikata ir baigiant ir taip liūdna švietimo situacija. Nuolatinis „gazas – stabdžiai“ veikimo režimas nieko gero nežada ir šalies ekonomikai, nes dideli nuolatiniai svyravimai sukuria didžiulę nežinomybę taip slopindami investicijas. Dėl didelių svyravimų įtampa kyla ir tiekimo grandinėse, dėl to vėluoja gamyba ir atsiranda spaudimas kilti kainoms.

Sėkminga vakcinacijos kampanija išlieka geriausiu mūsų šansu išvengti pražūtingos ketvirtos viruso bangos. Tampa akivaizdu, kad remtis vien tik šalies gyventojų sąmoningumu nebepakanka. Reikalingos papildomos paskatos skiepytis dvejojantiems ar elementariai tingintiems per vasaros karštį atvykti iki vakcinacijos centro.

Šiuo metu turime visus įrankius sudaryti sąlygas tvariam atsigavimui, ir privalome pasirūpinti, kad jam nesukliudytų vasarinis atsipalaidavimas ir abejingumas.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Testas.14 klausimų apie Kauną – ar pavyks teisingai atsakyti bent į dešimt?
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?
Reklama
Kelionių ekspertė atskleidė, kodėl šeimoms verta rinktis slidinėjimą kalnuose: priežasčių labai daug
Reklama
Įspūdžiais dalinasi „Teleloto“ Aukso puodo laimėtojai: atsiriekti milijono dalį dar spėsite ir jūs