Nors Lietuvoje konkurencija tarp statybos įmonių yra nemaža, gerokai didesnė nei Latvijoje ir Estijoje, tačiau 35 proc. pirkimų šioje srityje vyksta iš vieno tiekėjo.
„Net lyginant su kitomis kaimynėmis atrodome blogai, mus lenkia ir Latvija. Konkursai dažnai vyksta su vienu kandidatu, nors mūsų šalyje statybos įmonių yra gerokai daugiau, esame statybininkų kraštas“, – sakė Viešųjų pirkimų tarnybos (VP) vadovė Diana Vilytė, trečiadienį Seimo Ekonomikos komiteto nariams pristačiusi situaciją viešųjų pirkimų srityje.
VPT vadovė mano, kad didelis skaičius konkursų, kuriuose dalyvauja vienas kandidatas, yra didžiausia problema.
„Tai grėsmingi skaičiai“, – sakė D.Vilytė. Kai kurių savivaldybių projektuose, kurių vertės didesnės nei dešimt milijonų, irgi ateina vienas kandidatas, ir tai VPT kelia nerimą.
Be to, TOP20 didžiausių viešųjų pirkimų laimėtojų statybos srityje beveik nėra užsienio kompanijų. Pavyzdžiui, pernai 70 proc. konkursų laimėjo tas pats įmonių dvidešimtukas.
Lietuvoje paplito schemos, kai perkančioji valstybinė organizacija samdo teisines paslaugas parengti pirkimo dokumentus, o konsultantai, pasirodo, susiję su verslo bendrovėmis. Konsultantai parengia „tinkamus“ pirkimo dokumentus.
IT srityje taip pat yra grėsmingų dalykų. Lietuvoje yra apie 600 IT tiekėjų. „Apie 20 IT įmonių laimi 40 proc. pirkimų, o kūrimui ir diegimui išleidžiame mažiau nei priežiūrai. Kai kur projektai pasirašyti net pusei amžiaus, tad kitiems tiekėjams užkertamas kelias“, – sakė D.Vilytė.
Lietuva Baltijos regione turi daugiausia IT įmonių, tačiau 66 proc. konkursų vyksta su vienu pardavėju. Latvijoje ir Estijoje šie skaičiai žymiai mažesni, pavyzdžiui, Estijoje tik per 20 proc. tokių laimėjimų.
Dešimt IT bendrovių Lietuvoje laimi beveik 40 proc. viešųjų pirkimų. Pavyzdžiui, Nacionalinė mokėjimo agentūra per 60 proc. perka iš vieno IT tiekėjo, Registrų centras daugiau nei pusę IT paslaugų perka iš vieno tiekėjo.
Paslaugų sutarčių sutartyse yra tik darbo valandos skaičius, o ne konkrečios užduotys – tai pastebėjo VPT, nagrinėjusi, kaip valstybinės institucijos perka informacines sistemas.
Yra bėdų ir sveikatos sektoriuje. Pavyzdžiui, laboratorinių reagentų pirkimo srityje beveik pusė visų pirkimų – iš vienos tiekėjo. VPT sako, kad geriau būtų perkami tyrimai, kaip yra įprasta Europoje.
Beje, VPT šiais metais žada daugiau domėtis viešaisiais pirkimais sveikatos sistemoje, kur dar daug keistų dalykų. Štai viena ligoninė pirko reagentus iš vieno tiekėjo už didesnes nei rinkos kainas. Tik kai ligoninė buvo priversta įsileisti daugiau tiekėjų, kaina sumažėjo.
Ką daryti, kad situacija keistųsi? VPT siūlo centralizuoti pirkimus, ugdyti viešųjų pirkimų specialistus. „Tai būtų pirmieji žingsniai, kurie padarytų postūmį“, – mano D.Vilytė.
Seimo Ekonomikos komiteto narys Virgilijus Poderys pastebėjo, kad Lietuva yra pernelyg maža šalis, kad visose srityse būtų daug potencialių tiekėjų. Ekonomikos komiteto narys Dainius Kreivys teigė, kad bus rengiamos įstatymų pataisos, kurios leis stambinti pirkimus, taip tikimasi daugiau skaidrumo viešųjų pirkimų srityje.
