Apie tai pokalbis laidoje „Dėmesio centre“ su Lietuvos turizmo asociacijos vadove Danute Mažeikaite, laikinuoju Turizmo departamento direktoriumi Juozu Ragucku ir Lietuvos Turizmo rūmų prezidente Žydre Gaveliene.
– Pone Raguckai, koks jūsų paaiškinimas tam, kas įvyko su „Plius Travel“ bendrove?
– Penktadienį bendrovė pranešė, kad jie neturi apyvartinių lėšų ir kad negali parskraidinti turistų. Tiesiog jie informavo, kad tapo nemoki. Penktadienį po pietų elektroniniu paštu gavome tokią žinutę su prierašu, kad maždaug iki 15 val. būsime pasiekiami telefonu ir keletą sąrašų. Spręskite.
– Tai visas bendradarbiavimas?
– Tuo momentu buvo toks. Mums teko operatyviai perimti problemų sprendimą, išsiaiškinti, kaip apmokėti už neįvykusius skrydžius užsienio aviakompanijoms.
– Ta bendrovė buvo apsidraudusi?
– Buvo apsidraudusi 700 tūkst. litų suma.
– Kiek tiksliai buvo žmonių, kuriuos reikėjo pargabenti nuo penktadienio?
– Buvo 478 žmonės.
– Lėktuvus nusamdėte už tuos draudimo pinigus. Jų užteko?
– Taip, bet problema tokiose situacijose visada yra laikas. Jeigu, sakykime, su čekais mums pavyko susitarti, kad pakanka Turizmo departamento, kaip oficialios Lietuvos institucijos, garantinio rašto, kad mes apmokėsime. O apmokėjome tik pirmadienį, nes visi supranta, kad penktadienio vakarą apmokėti [sąskaitas] tarptautiniu pavedimu nėra galimybės. O su Egipto aviakompanija buvo sudėtingesnė situacija, kadangi jie kategoriškai pasakė – sumokėkite dabar 115 tūkst. eurų, priešingu atveju mes neskraidinsim.
– Ponia Mažeikaite, įmonė yra nauja, įsikūrusi balandžio mėnesį. Jūs matote kokių nors tos įmonės stebėjimo problemų iš Valstybinio Turizmo departamento? Tik ką atsiradusi bendrovė reklamuoja neįtikėtinus pasiūlymus – „už 1000 litų kelionė į tolimus kraštus, 5 žvaigždučių viešbutis su „viskas įskaičiuota“. Ar valstybė viską padarė, ką galėjo padaryti, jūsų nuomone?
– Pirmiausiai norėčiau atkreipti dėmesį, kad sistemoje valstybiniu mastu įvyksta jau ketvirtas bankrotas. Natūraliai kyla klausimas, ar reguliavimas tikrai yra sistemingas ir ar jis vykdomas? Konkrečiai apie „Freshtravel“: balandžio mėnesį nuo asociacijos mes kreipėmės ir gavome komentarą, kad viskas su šia bendrove yra tvarkoje. Tai, kas vyksta rinkoje, nėra turizmo asociacijos stebėjimo sritis, o tai, kad informacija apie šią bendrovę buvo teikiama, man teko girdėti. O kiek ir kada paaiškėjo, nenorėčiau komentuoti, nes tai mano vykdoma veikla.
– Ponia Gaveliene, jūsų nuomone, esant dabartiniam teisiniam reguliavimui to, kas įvyko, galėjo nebūti?
– Tinkamai sureguliavus, galėjo nebūti, bet pagal dabartinį įstatymą – tikrai ne. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą Turizmo departamentas, net ir kilus įtarimų dėl parduodamų oro pilių, niekaip negali kontroliuoti. Departamento atstovai atėję pas kelionių organizatorių negali prašyti parodyti jų atsiskaitymų, sutarčių. To padaryti negalima.
Ministerija turėtų pastebėti laiku, tačiau, mano žiniomis, per 4 mėnesius nėra nieko nuveikta
Tačiau yra ne vien Turizmo departamentas. Yra ir Ūkio ministerija, kuri atsakinga už įstatymą. Ministerija turėtų pastebėti laiku, tačiau, mano žiniomis, per 4 mėnesius nėra nieko nuveikta.
– Pone Raguckai, įsivaizduokime paprastą situaciją: jūs girdite ar kur nors perskaitote skelbimą, kuris jums, kaip šios srities specialistui, kelia įtarimą. Jūs gi galite eiti tiesiai į agentūrą „Freshtravel“ ar susisiekti su jais ir sakyti „vyrai, ką jūs čia pardavinėjat? Mes tuoj jus patikrinsim“. Gal tai suveiktų net ir nesant teisiniam reguliavimui?
– Reikėtų pradėti kalbėti nuo pradžių. Kaip ponia Danutė [Mažeikaitė] ir paminėjo – tai jauna įmonė. Reikia pastebėti, kad tiek kelionių organizatoriaus pažymėjimo sustabdymas, panaikinimas, tiek pažymėjimo išdavimas yra labai griežtai reglamentuoti.
Kai ši įmonė paskelbė savo rudens–žiemos programą, mes su jais turėjome bent du oficialius pokalbius departamente. Mes jų paprašėme padidinti draudimą. Jie tai padarė (nors jiems nepriklausė) – draudimą padidino dvigubai. Iš pradžių bendradarbiavimas buvo tikrai normalus. Jie pasakė, kad didina įstatinį kapitalą. Mes savo ruožtu, pažiūrėję jų programą, klausėme, ar jie turi visas sutartis su vežėjais – taip, mes turime. Jie tas sutartis mums parodė. Bet kažkuriuo metu jie pradėjo vykdyti aktyvią veiklą per tuos grupinio apsipirkimo portalus.
– Ponia Mažeikaite, ką reikėtų pakeisti, kad Turizmo departamentas galėtų kontroliuoti ir imtis prevencinių priemonių? Nes dabar iš to, ką kalba ponas Raguckas, suprantu, kad prevencinių priemonių jie imtis negali.
– Tai, ką ponas Raguckas tik ką įvardijo, jau yra vykdoma – prašomos pateikti sutartys, didinami draudimai. Tik ką nuskambėjo mintis apie internetinių parduotuvių dalyvavimą kelionių pardavime. Reikia vadovautis Turizmo įstatymo nuostatomis, o jos galioja visiems. Šiuo įstatymu turi vadovautis tiek kelionių organizatoriai, tiek tų kelionių pardavėjai.
J. Raguckas: grupiniuose portaluose tokie pardavimai vyksta jau ne pirmi metai. Esame jiems pateikę rekomendacijų, nes savo paslaugas tie portalai pateikia labai įdomiai – kaip reklamos. Mes mėginome įrodyti, kad tai labai panašu į kelionių agentūros veiklą, ir davėme jiems labai konkrečias rekomendacijas, kad turi aiškiai nurodyti, iš kokios kelionių agentūros yra perkamas kuponas, kad turi būti sudaromos sutartys. Maža to, pirmadienį išsiaiškinome, kad tų internetinių parduotuvių sąskaitoje yra 160 tūkst. eurų (daugiau kaip 500 tūkst. litų) turistų pinigų. Būtent tie pinigai iki šiol nepervesti „Freshtravel“.
– Ponia Gaveliene, jūsų nuomone, koks mechanizmas būtų efektyvus?
– Pasaulyje tikrai tų sistemų yra, ir vienintelis būdas, kuris įgalintų Turizmo departamentą apsaugoti vartotoją, yra realus priėjimas prie rezervacinės schemos. Kad būtų galima tiksliai žinoti, kiek kelionių yra rezervuota. Tokiu būdu būtų galima matyti, kokie yra įmonės įsipareigojimai ir finansinės galimybės juos įvykdyti.
Vienintelis būdas, kuris įgalintų Turizmo departamentą apsaugoti vartotoją, yra realus priėjimas prie rezervacinės schemos. Kad būtų galima tiksliai žinoti, kiek kelionių yra rezervuota
J. Raguckas: kokia dabar yra situacija? Anksčiau neturėjome verslų, kurie daro šimtamilijonines apyvartas. Nebuvo tokio veržlaus verslo ir tokių instrumentų kaip ir šitie grupiniai portalai, kurie per labai trumpą laiką gali vykdyti labai didelius pardavimus. Kol kas tiek vartotojai, tiek verslas mato tik savo pusę. Jeigu mes nerandame bendro vardiklio, tai kelionių organizavimo rinka yra pasmerkta žlugti. Ankstesnė pozicija, kad negalima didinti draudimo įmokų, apie ką kalba ir didžiųjų bendrovių asociacija, neveda prie teigiamų sprendimų. Reikia visiems apsibrėžti, ko mes siekiame.
D. Mažeikaitė: nepritariu minčiai, kad reikia didinti draudimo įmokas verslui. Reikia vadovautis Turizmo įstatymu ir jo numatytais reguliavimo svertais, o ne apkrauti verslininkus papildomais mokesčiais.
