„Aišku, pirmiausiai pagrindinis tikslas bus užtikrinti tam tikrą veiklos tęstinumą ir pereiti prie svarbiausių valstybės darbų – efektyvaus Europos atsigavimo fondo lėšų investavimo, DNR plano įgyvendinimo ir apsisprendimo, kokios mes valstybės norėsime“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Pasak jo, čia pakankamai svarbus bus ir prezidento Gitano Nausėdos vaidmuo, nes jis yra minėjęs apie paramą partijoms, kurioms nereikėtų aiškinti, kas yra gerovės valstybė.
Aš buvau linkęs manyti, kad socialdemokratai susirinks protesto balsus, tačiau panašu, kad tą padarė Laisvės ir galbūt Darbo partijos.
„Nesu tikras, kokias partijas prezidentas turėjo omenyje, bet kalbant apie liberalus, jų valstybės su mažais mokesčiais ir mažesniu perskirstymu (per biudžetą – BNS) įsivaizdavimas nėra visiškai gerovės valstybė. Manau, kad dėl to galime sulaukti ir tam tikro iečių laužymo bent jau pirminiame etape svarstant apie Lietuvos artimiausių ketverių metų perspektyvą“, – tvirtino Ž.Mauricas.
Jo teigimu, įvertinus rinkimų rezultatus vienmandatėse apygardose, kur į antrąjį turą pateko po du dešiniųjų partijų kandidatus, esama didelės tikimybės, kad dešinieji laimės rinkimus – jau dabar potencialiai jie turi 57 vietas, tuo metu kairieji – tik 42 mandatus.
„Nemaža tikimybė, kad likusiose apygardose balsai pasiskirstys apylygiai, todėl labiausiai tikėtinu scenarijumi dešiniosios partijos naujajame Seime turėtų turėti apie 72-73 mandatus“, – prognozavo ekonomistas.
„Manau, toks rezultatas daug ką nustebino. Visų pirmiausiai yra netikėtas puikus Laisvės partijos pasirodymas bei prastas, nepabijokime to žodžio, Socialdemokratų partijos pasirodymas. Aš buvau linkęs manyti, kad socialdemokratai susirinks protesto balsus, tačiau panašu, kad tą padarė Laisvės ir galbūt Darbo partijos“, – pridūrė jis.
Naujausiais VRK duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai daugiamandatėje apygardoje užsitikrino 23, o Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija – atitinkamai aštuonis ir šešis mandatus Seime. Dabartinė valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga turėtų gauti 16 mandatų, Darbo partija – devynis mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija – aštuonis mandatus.
Kitos rinkimuose dalyvavusios partijos daugiamandatėje apygardoje neįveikė 5 proc. rinkimų barjero
