Naujausias prognozes trečiadienį paskelbęs „Luminor“ vidutinės metinės šių metų infliacijos rodiklį padidino nuo 7,8 proc. iki 13,5 proc. Tačiau kitais metais prognozuojama 1 proc. defliacija.
Pasak Ž.Maurico, infliacijos mažėjimą lems griežtesnė fiskalinė ir monetarinė politika išsivysčiusiose pasaulio šalyse, sumažėjęs spaudimas pasaulinėms tiekimo grandinėms bei prognozuojamas energetinių bei kitų žaliavų kainų kritimas.
„Visgi rinkos yra pakankamai konkurencingos tose srityse ir dažniausiai po šuolių seka pakankamai dideli kritimai, ypatingai maisto, žaliavų srityse, nes tiesiog konkurencija padaro savo“, – žurnalistams sakė Ž.Mauricas.
„Gegužę, birželį turėtų būti pikas, tada prasidės akivaizdesnės ekonomikos lėtėjimo tendencijos. Žmonės pradės labiau taupyti, labiau žiūrėti kainas, lygintis, ir tai darys didesnį spaudimą“, – kalbėjo jis.
Ž.Maurico teigimu, pastaruoju metu labiausiai kainas augina brangstantys energetiniai ištekliai, tačiau sparčiai kyla ir maisto, paslaugų kainos.
„Maisto kainos yra labai sparčiai augančios Lietuvoje. Paslaugos, pramonės prekės, visos kategorijos kovo mėnesį įžengė į dviženklį augimą“, – sakė jis.
„Turime du šaltinius infliacijos: vienas išorinis, bet turime ir labai stiprių vidinių šaltinių, dėl to mums ir sudėtinga kovoti su ta infliacija, nes jeigu pradėsime pilti pinigus siekiant sušvelninti išorinės infliacijos poveikį, galime dar labiau sukelti vidinę infliaciją ir tada skųsimės ne didelėmis šildymo kainomis, o dėl to, kad brangu nuvažiuoti į Palangą, nueiti į kavinę ar į kirpyklą ar gauti kitą paslaugą, nes tiesiog tai pereis į paslaugų kainų augimą“, – sakė Ž.Mauricas.
„Pavyzdžiui, restoranų kainos per dvejus metus 15 proc. išaugo, tai verčia susimąstyti, kur mes esame, kur einame“, – pridūrė jis.
Anot ekonomisto, paslaugų kainas pastaruoju metu didina ne tik sparčiai augantys atlyginimai, bet ir didelė paklausa bei sumažėjusi konkurencija. Jis taip pat sako, kad žmonių pajamos nespės vytis infliacijos.
„Nežiūrint priimto 2 mlrd. eurų infliacijos poveikio švelninimo paketo, pajamų neįmanoma pakelti taip stipriai, ir galbūt ir nereikėtų, nes galime įsisukti į tą spiralę darbo užmokesčio ir infliacijos ir kurį laiką pajamų augimas gali būti neigiamas“, – teigė ekonomistas.
„Tik paskutiniai metų mėnesiai turi vilties, kad infliacija bus žemiau darbo užmokesčio augimo ir tai turės poveikį mažmeninei prekybai, ypač vidaus vartojimui“, – sakė jis.
Pasak Ž.Maurico, kylančios kainos sumažins gyventojų perkamąją galią, todėl prekybos apimtys šių metų antroje pusėje mažės.
