Bendrovės „Brandnomika“ ekonomisto Aleksandro Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje.
„Sulig kiekviena diena infliacijos pikas tolsta dėl Rusijos invazijos į Ukrainą, nes išaugo energetinių išteklių kainos, dujų ir ypač naftos, o dar ir euras susilpnėjo. Dėl to „Brent“ naftos kaina eurais yra didžiausia istorijoje ir siekia 71 euro centą už litrą – anksčiau šis rekordas buvo pasiektas 2012 metais, kai kainavo 60 centų. Galima pasidžiaugti tik tiek, kad elektra nebrango arba brango nežymiai“, – BNS sakė Ž.Mauricas.
Jo manymu, infliacija artimiausiu metu gali dar labiau augti, tai liudija pasaulinės kviečių kainos didėjimas ir stringančios tiekimo grandinės.
„Smarkiai padidėjo kviečių kaina, dėl karo stringa tiekimo grandinės, auga neapibrėžtumas, matyt, bus daugiau skatinimo iš Europos Sąjungos – daug veiksnių susideda į krūvą, jie suponuoja, kad galime turėti dar didesnę infliaciją“, – kalbėjo ekonomistas.
A.Izgorodino teigimu, infliacija piką turėtų pasiekti vasaros viduryje, kai jai nebeturės tiek daug įtakos palyginamoji bazė, ypač energetikos išteklių kainų.
„Tikėtina, kad infliacijos pikas bus pasiektas liepos mėnesį, nes tam įtakos turi šiemet, palyginti su pernai, nuo 11 iki 13 proc. infliacijoje padidėjęs energetikos išteklių svoris, taip pat infliacijos skaičiams vis dar turi įtakos pernai buvusi itin žema kainų palyginamoji bazė, nes mes dabartinę infliaciją vis dar lyginame su itin žemais pernai metų energetikos išteklių skaičiais, todėl palyginamosios bazės efektas turėtų pasibaigti apie gegužę, tada ir turėtų pasimatyti reali, o ne statistinė infliacija“, – BNS sakė ekonomistas.
Tikėtina, kad infliacijos pikas bus pasiektas liepos mėnesį.
Pasak jo, nepaisant tebeaugančios infliacijos, vasario statistikų apklausos rodo, kad kylančios kainos kol kas nekeičia nei vartotojų lūkesčių, nei mažina vartojimą.
„Pavyzdžiui, vasario mėnesio statistikų apklausoje gyventojų nuomonė apie savo finansų būklę išliko stabili, o ateities perspektyva net yra nežymiai pagerėjusi, taip pat padidėjo ir pinigų suma, kurią gyventojai planavo išleisti stambesniems pirkiniams. Taigi, kol kas nėra požymių, kad didelė infliacija labai paveiktų gyventojų elgesį“, – teigė A.Izgorodinas.
„Brandnomikos“ ekonomistas pastebi, kad gyventojai, norintys išlaikyti tą patį vartojimo lygį, pradėjo naudoti per pandemiją sukauptus indėlius.
„Tam, kad augant infliacijai gyventojai galėtų išlaikyti apsipirkimo apimtis, jie jau pradeda deginti savo per pandemiją sutaupytus pinigus – ta suma yra apie 5 mlrd. eurų. Žiūrint iš BVP perspektyvos, tai yra gerai, nes dėl to kurį laiką dar matysime gana spartų vartojimo augimą“, – sakė A.Izgorodinas.
Lietuvoje infliacija vasarį, palyginti su 2021 metų vasariu, siekė 14,2 proc., pranešė Statistikos departamentas. Vartojimo prekių kainos per metus padidėjo 15,8 proc., paslaugų – 10,3 proc.
