Ž.Maurico teigimu, tebesitęsiantys karantino ribojimai tolina ekonominio atsigavimo perspektyvas. Taip pat didina neigiamų šalutinių karantino poveikių rizikas, iš kurių didžiausios yra šešėlinės ekonomikos augimas, galima emigracijos banga bei sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis biudžeto deficitas.
„Luminor“ ekonomistas perspėja, kad praeitų metų „V“ raidės formos spartaus atsigavimo scenarijus nebūtinai gali pasikartoti šiais metais. Kokias BVP kritimo žemumas pasieksime ir kokią atsigavimo trajektoriją turėsime, visų pirma priklausys nuo to, kada bus atlaisvinti karantino suvaržymai.
Blogiausiu atveju – 8 proc. BVP kritimas
Prognozuojama, kad karantiną arba didžiąją dalį ribojimų atšaukus kovo mėnesį, Lietuvos BVP augimas būtų teigiamas ir siektų 1,8 proc.
„Atsigavimas būtų spartus ir prasidėtų antrame ketvirtyje. Tai būtų deja vu praeitos vasaros scenarijui, netgi su spartesniu augimu metų pabaigoje, nes dar prisidės ir ekonomikos skatinimo didesnės priemonės ir vakcinacija, tikėtina, padarys savo. Ekonomikos, tikėtina, atsivers, ne tik Lietuvoje, bet ir Europos Sąjungos mastu. Vilties labai daug“, – antradienį kalbėjo Ž.Mauricas.
Tuo tarpu karantiną pratęsus iki gegužės mėnesio, tikėtina, kad patirtume 1,7 proc. nuosmukį.
„Toks scenarijus yra įmanomas, žvelgiant į epidemiologų prognozes. Metinis nuosmukis būtų neigiamas, bet su didžiuliu užkilimu antroje metų pusėje. Būtų didelis kontrastas. Pirmą ketvirtį turėtume ženklų ekonomikos kritimą, tikėtina, didesnį nei turėjome praeitų metų antrą ketvirtį“, – sakė Ž.Mauricas.
Pesimistiškiausio (britiškojo blaškymosi) scenarijaus atveju, darant prielaidą, kad vienokie ar kitokie karantino ribojimai, ar vyraujantis neapibrėžtumas išliktų iki liepos mėnesio, ekonomika galėtų smukti ir iki 8 proc. Tiesa, Ž.Mauricas pabrėžia, kad šis scenarijus – mažai tikėtinas.
„Britai nelabai ir atlaisvinę buvo ekonomikos, vienokius ar kitokius suvaržymus taikė visus metus, blaškėsi viename ar kitame regione. Tai sukėlė labai daug neapibrėžtumo, jie vasariško atsigavimo neturėjo ir vėl nėrė atgal į rudeninį karantiną. Dėl to, tikėtina, Britanijos ekonomikos kritimas bus arti 10 proc. Tokios tikimybės visiškai nereikėtų atmesti ir Lietuvoje, nors ji labai nedidelė“, – aiškino ekonomistas.
Ž.Mauricas karantiną lygina su sniego gniūžte. Jeigu jis yra trumpas – ekonomikai lengva grįžti į prieškarantininę būseną, nes „susikaupusių problemų kamuolys yra pakankamai mažas“. Tačiau, kuo ilgiau ribojimai trunka, tuo labiau kamuolys didėja ir „vėliau išnarplioti visas problemas tampa žymiai sunkiau“.
„Tai reikia turėti omenyje, bet visi sėdime vienoje valtyje ir lengvų sprendimų negali būti. Jų nėra, nes tiek ekonomika, tiek sveikatos apsaugos sistema yra tampriai susijusi“, – aiškino jis.
Grėsmės – emigracija ir šešėlis
Anot ekonomisto, yra grėsmė, jog karantino metu į šešėlį laikinai pasitraukęs smulkusis verslas gali likti jame ir karantinui pasibaigus, o tai ilgam išaugintų šešėlinės ekonomikos dalį Lietuvoje.
„Tai gali pagilinti ekonomikos atsigavimo ir biudžeto krizę. Jau turime patirtį. Prisiminkime 2009-2010 metus, kuomet tiek Estija, tiek Lietuva konsolidavo biudžetą. Estijoje po to mokesčių ir BVP santykis išaugo šiek tiek, Lietuvoje jis sumažėjo, nes buvo didelė emigracija ir šešėlinės ekonomikos augimas. Mums užtruko žymiai ilgiau, kol subalansavome savo biudžetą, įsivedėme eurą“, – tikino Ž.Mauricas.
Dar viena grėsmė – ribotos galimybės įsidarbinti laisvalaikio paslaugų sektoriuje gali paskatinti jaunimo emigraciją. O taikomi judėjimo ribojimai gali paskatinti nuotoliniu būdu dirbančius asmenis keltis į kitas šalis, kuriose tokie ribojimai nėra taikomi.
„Norėdami save realizuoti, savo potencialą ir užsidirbti papildomų pinigų, jie gali pradėti ieškoti papildomų galimybių svetur. Kol kas Lietuvą gelbsti tai, kad didžioji dalis Vakarų valstybių taiko vienokias ar kitokias priemones. Bet jau vyksta aktyvios diskusijos apie ekonomikų atvėrimą ir kovo mėnesį turėtų įvykti lūžis. Lietuvai reikėtų spėti į tą traukinį ir daryti viską, kad kartu su visais judėtume vienu traukiniu, arba, kaip mažai ekonomikai, būti priekyje“, – įsitikinęs Ž.Mauricas.
Prognozuoja didėsiantį biudžeto deficitą
„Lietuvos biudžeto deficitas dar pernai buvo išskirtinai didelis dėl priešrinkiminio išlaidavimo, o šiais metais jis didėja dėl itin griežto ir ilgo karantino. Sparčiau nei kitose regiono šalyse augantis valstybės biudžeto deficitas ir valstybės skola gali atgaivinti „diržų veržimosi“ naratyvą, kuris lemtų prastėjančius gyventojų ir verslo lūkesčius“, – aiškino Ž.Mauricas.
Tad vietoje 2020 metų rudenį prognozuoto „V“ raidės formos atsigavimo, šiais metais, tikėtina, turėsime „W“ raidės formos atsigavimą.
Ž.Maurico teigimu, šių ir praeitų metų atsigavimai bus panašūs tuo, kad jį nevienodai jaus skirtingi ekonominiai sektoriai. Kitaip tariant, bus ir toliau stebimas „K“ raidės formos atsigavimas, nes vyraujantis neapibrėžtumas ir karantino ribojimai turės didesnį neigiamą poveikį turizmo, laisvalaikio paslaugų ir viešojo maitinimo sektoriams.
„Be to, vos per vienerius metus įvykę reikšmingi ekonominės struktūros pokyčiai taps dideliu iššūkiu darbo rinkai, nes didins struktūrinio nedarbo augimo riziką. Visgi, antrąjį 2021 metų pusmetį ekonomikos augimas turėtų paspartėti dėl karantino priemonių panaikinimo bei beprecedenčių ekonomikos skatinimo priemonių“, – kalbėjo jis.
Pagalba verslui – labiau teigiama nei neigiama
Ž.Maurico teigimu, Vyriausybės teikiamą pagalbą verslui jis vertina labiau teigiamai nei neigiamai. Kaip gerą iniciatyvą jis įvertino iniciatyvą padidinti prastovų kompensavimą iki 100 proc.
„Ypatingai antrojo karantino metu tiems verslams, kuriems nepildai atsigavo vasarą ir rudenį, jiems tikrai būtų didelė finansinė našta mokėti bent mažą dalį atlyginimų“, – kalbėjo jis.
Taip pat teigiamai ekonomistas vertina subsidijas smulkiam ir vidutiniam verslui, mat ši grandis Lietuvos ekonomikoje yra silpniausia.
„Turime "K" formos atsigavimą, tikrai, drįsčiau teigti, didesnė dalis įmonių nepatyrė didesnių nuostolių šios krizės metu, ypatingai stambių įmonių. Bet smulkus ir vidutinis verslas tikrai silpnoji grandis, o subsidijos neužkrauna papildomų įsipareigojimų ir įmonėms mažiau kyla minčių apie kitus išėjimo scenarijus – darbuotojų mažinimą arba bankroto skelbimą“, – apibendrino Ž.Mauricas.
