„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas trečiadienį metų sandūroje Europos ekonomikos šviesa tunelio gale, pavirto į koronaviruso epidemijos traukinį, kuris grasina pasaulio, tame tarpe ir Lietuvos, ekonomikoms.
„Diskusijos šiuo metu vyksta ne dėl to, ar bus recesija, bet kokia ji bus“, – įspėjo Ž.Mauricas.
Prognozuoja, kad krizę suvaldysime iki birželio
Ž.Mauricas prognozuoja, kad pandemija bus suvaldyta iki birželio. Remiantis šia prielaida, „Luminor“ prognozuoja, kad Europos Sąjungos (ES) ekonomika 2020 metais susitrauks apie 2-3 proc., o 2021 metais ekonomikos augimas vėl sugrįš į savo vėžes.
„Virusai ateina ir praeina nereikia pasiduoti panikai, nes žmonės sugeba jo plitimą sukontroliuoti. Didelė galimybė, kad pandemija truks porą ketvirčių ir birželį jau matysime kitokią situaciją. Panašus buvo SARS efektas 2003 metais. Virusas nepaplito po visą pasaulį, bet plačiai pasklido po Aziją ir trumpalaikis poveikis buvo ženklus. Pavyzdžiui, Honkongo ekonomika patyrė recesiją, bet pakankamai greitai atsigavo. Kai tik šaltinis problemos suvaldomas, ekonomika greitai atsistato“, – pavyzdį pateikė Ž.Mauricas.
Virusai ateina ir praeina nereikia pasiduoti panikai, nes žmonės sugeba jo plitimą sukontroliuoti. Didelė galimybė, kad pandemija truks porą ketvirčių ir birželį jau matysime kitokią situaciją.
Banko prognozėmis, Lietuvos BVP 2020 metais kris panašiai, kaip ir visos ES – apie 2,5 proc. Tikėtina, kad pirmąjį šių metų pusmetį panirsime į recesiją, o didžiausias kritimas prognozuojamas antrą ketvirtį.
Ekonomistas pateikė Kinijos, pirmosios išgyvenusios griaunamąją pandemijos jėgą, atvejį – sausį Kinijos mažmeninės prekybos augimas siekė 8 proc., o vasarį buvo prognozuojamas sulėtėjimas iki 0 proc., tačiau vietoj to mažmeninės prekybos apimtys krito 20 proc.
Visgi Ž.Mauricas prognozuoja, kad Lietuvoje jau antroje metų pusėje ekonomikos augimo kreivė vėl sugrįš.
„Antrą ketvirtį Lietuvos BVP kritimas gali siekti ir dviženklį skaičių, bet nereikėtų to išsigąsti, nes antroje pusėje jau turėtume stebėti augimą“, – prognozuoja ekonomistas.
Recesijos mastą mažins ir Vyriausybės parengtas ambicingas 5 milijardų eurų apimties ekonomikos skatinimo planas, ir šalies sukaupti rezervai. Ekonomistas primena, kad 2017-2019 metais Lietuvos ekonomika augo sparčiau nei tikėtasi ir viršijo Finansų ministerijos prognozes, kuriomis remiantis ir formuojamas valstybės biudžetas, tad sugebėjome sukaupti fiskalinį rezervą.
Sudėjus visus fondus turime virš 2 proc. BVP siekiančius rezervus, ko neturėjom 2008 metais ir ką turėjo estai.
„Sudėjus visus fondus turime virš 2 proc. BVP siekiančius rezervus, ko neturėjom 2008 metais ir ką turėjo estai. Maža to, kol kas galime pigiai pasiskolinti. Tad ir paraginčiau tą padaryti, kol langas neužsidarė, nes vėliau gali padidėti skolinimosi kaina. O dabar vidutinės palūkanos normos skolos nesiekia 1 proc., skolos aptarnavimui išleidžiame tik 0,5 proc. BVP“, – pabrėžia Ž.Mauricas.
Be to, Lietuvos atsparumą recesijai didina ir teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai. Ekonomistas atkreipia dėmesį, kad šį kartą esame pasiruošę net geriau nei kitos Baltijos šalys – jei 2007 metais mes turėjome neigiamą valdžios sektoriaus balansą, o Estija – teigiamą, tai šį kartą viskas atvirkščiai. Teigimą valdžios sektoriaus balansą Lietuva turi vienintelė iš Baltijos šalių.
Tad šį kartą, priešingai nei 2008-2009 metų krizės metu, krizė Lietuvos neužklupo netikėtai. Ž.Maurico nuomone, esame kur kas geriau pasiruošę atlaikyti krizę ir Lietuvos ekonomikos nuosmukis nebus didesnis nei vidutiniškai ES.
Svarbiausia – neleisti verslams bankrutuoti
Siekiant, kad Lietuva patirtų kuo mažesnius recesijos padarinius ir vėl greitai sugrįžtų į augimo kelią, svarbiausia neleisti Lietuvoje įsisukti bankroto ir nedarbo šmėkloms.
Tad, pasak Ž.Maurico, esminis uždavinys šalyje įvedus karantiną, dėl kurio dalis verslų negali vykdyti veikos – šiuo sunkiu laikotarpiu, iki birželio, stengtis išlaikyti verslus ir užtikrinti, kad jie nebankrutuotų.
Pinigų yra, geriau išleisti kelis milijonus dabar, negu turėti didelį nedarbą, bankrotus.
„Bankrotai sukelia ilgalaikes neigiamas pasekmes ekonomikoje – atleidžiami darbuotojai, nutraukiama veikla, tad reikia padėti išlaikyti verslų gyvybingumą. Pinigų yra, geriau išleisti kelis milijonus dabar, negu turėti didelį nedarbą, bankrotus. Jei skatinimo priemonių nebūtų, patys susikurtume kitą krizę – viena būtų dėl kovos su virusu, kita – emocinė, baiminantis didelės krizės ateityje, kas sumažintų vartojimą. Esmė dabar padėti žmonėms, įmonėms, kad nebūtų priimtų skubotų sprendimų, nes daug verslų panikuoja, skelbia jau dabar, kad užsidaro. To neturėtų būti“, – vieną svarbiausių prioritetų išskiria „Luminor“ banko ekonomistas.
Tam turėtų pasitarnauti Vyriausybės patvirtintas ekonomikos skatinimo planas, kuriame numatyta įvairios priemonės, tame tarpe ir iniciatyva kompensuoti darbuotojams didžiąją dalį darbo užmokesčio prastovos laikotarpiu.
Menkai išvystytas turizmas – privalumas
Beje, iki šiol vienas didžiausių priekaištų Lietuvos valdžios institucijoms – nesugebėjimas pritraukti daugiau užsienio turistų ir labiau išvystyti turizmą siaučiant koronaviruso pandemijai gali tapti privalumu.
Ž.Mauricas prognozuoja, kad nuo ši krizė ypač skaudžiai atsilieps nuo turizmo labiausiai priklausančioms šalims, kaip Italija, Graikija, Ispanija.
„Nenustebčiau, jei Pietų šalių ekonomikos susitrauks dviženkliu skaičiumi, nes toms šalims labai didelis smūgis. Ypač Graikijai, kur išvykstančių ilsėtis ir atvykstančių turistų santykis yra vienas prie dešimt“, – prognozuoja Ž.Mauricas.
2021 metais vėl tikimasi spartaus augimo
Ž.Mauricas prognozuoja, kad nuslūgus koronaviruso baimei ekonomikos augimas 2021 metais pasieks įspūdingus 6,5 proc. (dėl bazės efekto), o 2022-2023 metais galime tikėtis 3-4 proc. siekiančio augimo.
Lietuvą į spartesnio ekonomikos augimo lygą pakylėjo šie veiksniai: ekonomikos „germanizacija“ (t.y. teigiami išorės ir valdžios sektoriaus balansai), transformacija iš migrantų donoro į migrantų magnetą, pasiektas proveržis pritraukiant pramonės sektoriaus investicijas, tolygesnė regioninė plėtra, itin spartus aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto augimas bei sumenkęs infliacijos spaudimas dėl augančios konkurencijos bei naujų technologijų diegimo prekybos sektoriuje.
Lietuva 2021-2022 metais, tikėtina, bus sparčiausiai augsianti ekonomika Baltijos šalyse, tad tolsime nuo Latvijos ir artėsime prie Estijos.
„Lietuva 2021-2022 metais, tikėtina, bus sparčiausiai augsianti ekonomika Baltijos šalyse, tad tolsime nuo Latvijos ir artėsime prie Estijos. Mūsų optimistines prognozes pagrindžia tai, kad Lietuva tampa aukštos pridėtinės vertės paslaugų eksporto lydere regione, o proveržis pritraukiant stambias pramonės investicijas leidžia diversifikuoti ir tolygiau paskirstyti ekonomikos augimą tarp Lietuvos regionų“, – komentuoja Ž. Mauricas.
Didžiausios grėsmės ekonomikos plėtrai kyla dėl koronaviruso pandemijos baimių, augančių protekcionistinių nuotaikų pasaulyje, stiprėjančio euro kurso, tebevyraujančio neapibrėžtumo dėl „Brexit“ bei karinių konfliktų ir geopolitinių neramumų grėsmės Europos Sąjungos kaimynystėje. „Mobilumo paketo“ reguliacinės nuostatos taip pat gali ženkliai sumažinti krovininio kelių transporto paslaugų eksporto apimtis.
