Ž.Mauricas paaiškino, kaip skaičiuojama, kam Europos Sąjungos parama skirtina didesnė, o kam mažesnė.
„Europos Sąjungos parama yra mažinama tada, kai šalies BVP vienam gyventojui pagal perkamosios galios paritetą (t. y. atsižvelgiant į kainų lygio skirtumus) viršija 75 proc. ES vidurkio. Lietuvos BVP gyventojui yra vos 46 proc. ES vidurkio, tačiau kadangi Lietuva yra pigi šalis (kainų lygis siekia vos 61 proc. ES vidurkio), tai mes neva galime nupirkti visko 1/0,61 = 1,61 karto daugiau nei vidutinis europietis, tad mūsų BVP gyventojui pagal perkamosios galios paritetą yra ne 46 proc., o 75,5 proc. (na ir nesiseka... kai bandėme įsivesti eurą 2007 metais, buvome kiek per brangūs, o dabar – per pigūs)“, – rašo Ž.Mauricas.
Toliau jis aiškina, kokie kriterijai lemia, kad Lietuva yra „pigi“ šalis.
„Tačiau įdomiausia šioje istorijoje yra tai, kodėl mes esame tokie pigūs, o konkrečiau – pigesni nei latviai (kuriems, priešingai nei Lietuvai, ES parama nemažės)?
1. Komunalinių paslaugų kainos (elektra, dujos, šildymas, vanduo ir t. t.) Lietuvoje yra net 27 proc. pigesnės. Čia reikia „padėkoti“ valdžiai dėl lengvatinio PVM tarifo šildymui pratęsimo ir mažiausias visoje ES elektros kainas...
2. Švietimo paslaugos. Kadangi tai yra viešoji paslauga neturinti rinkos kainų, tai Europos Komisija švietimo paslaugų kainas skaičiuoja pagal vidutinį šio sektoriaus darbo užmokestį, tad maži atlyginimai = pigi paslauga = pigi šalis = didelį BVP pagal perkamosios galios paritetą turinti šalis = mažiau ES paramos gausianti šalis (skamba kaip nesąmonė, bet tai tiesa). O dar įdomiau, kad maži atlyginimai didele dalimi yra dėl to, kad įsijautęs į ES paramos „įsisavinimą“ švietimo sektorius visai pamiršo atlyginimus... (kaip iš to anekdoto apie policininką: „O čia dar ir atlyginimą moka“?)
3. Kainos restoranuose ir viešbučiuose, kurios pradėjo beprotiškai kilti 2017–2018 metais, bet skirstant ES paramą buvo atsižvelgiama į senesnius 2016 metų duomenis“, – tvirtina ekonomistas.
„Jei bent vienos iš šių trijų dedamųjų kainos būtų bent tokios, kokios yra Latvijoje, Lietuvos BVP pagal perkamosios galios paritetą nebūtų viršijęs 75 proc. ribos, tad ES parama Lietuvai 2020–2027 metais nebūtų mažinama. Kitaip tariant, prisivirėme košės...“ – reziumuoja Ž.Mauricas.
