Šiuo metu Lotynų Amerika susiduria su dvejomis didžiulėmis problemomis – žaliavų kainų pigimu ir prasidėjusia Kinijos ekonomikos sumaištimi.
Žemos naftos kainos skaudžiai veikia Lotynų Amerikos šalių eksportuotojus. Meksikos valstybinė naftos bendrovė „Pemex“ jau buvo priversta sumažinti savo metinį biudžetą nuo 27,3 iki 23,5 mlrd. dolerių.
Be to, nesenas Meksikos sprendimas skelbiant aukcioną pritraukti užsienio investuotojus į naftos pramonę taip pat patyrė nesėkmę, nes žemos energijos išteklių kainos atbaidė potencialius investuotojus.
Brazilijoje situacija dar blogesnė.
Tačiau be jokios abejonės giliausioje finansinėje duobėje atsidūrusi Venesuela.
Korupcijos krečiama naftos milžinė „Petrobras“ dėl naftos kainų kritimo klimpsta į skolas. Birželio pabaigoje „Petrobras“ paskelbė, kad savo išlaidas sumažins trečdaliu. Be to, įmonė pakoregavo savąjį ilgojo laikotarpio tikslą iki 2020 m išgauti po 4 mln. barelių per dieną. Skaičius sumažintas iki 2,8 mln. barelių.
Tačiau, be jokios abejonės, giliausioje finansinėje duobėje atsidūrusi Venesuela. Šios šalies vyriausybė desperatiškai nori, kad nafta vėl kainuotų ne mažiau kaip 100 dolerių už barelį. Net ir esant tokiai naftos kainai šalies ūkis smarkiai negalavo, o dabar valstybėje fiksuojamas aukščiausias pasaulyje infliacijos lygis ir didžiausias nusikalstamumas Šiaurės ir Pietų Amerikoje.
Kurį laiką Venesuelos ūkiui neskęsti neleido paskolos iš Rusijos ir Kinijos. Štai Pekinas Venesuelai paskolino daugiau negu 37 mlrd. dolerių, o dalį paskolos Karakasas grąžina tiekdamas mažiausiai 600 tūkst. barelių naftos per dieną.
Prognozuojama, kad Venesuelos BVP šiais metais susitrauks 7 proc. Reitingų agentūra „Moody's“ teigia, kad egzistuoja didesnė negu 50 proc. tikimybė, kad Venesuela 2016 m. patirs defoltą.
Tačiau situacija Lotynų Amerikoje gali ir toliau blogėti, nes net ir smarkiai atpigusių žaliavų pagrindinei regiono šalių eksporto rinkai Kinijai jau reikia gerokai mažiau.
Lėtėjanti Kinijos ekonomika, juanio devalvacija ir sustiprėjęs JAV doleris paskatino Lotynų Amerikos šalių valiutų silpnėjimą.
Per šiuos metus Kolumbijos pesas dolerio atžvilgiu nusilpo 21 proc, Brazilijos realas trečdaliu, Čilės pesas 12 proc., o Meksikos pesas 10 proc.
