Tikimasi, kad šios investicijos leis sukurti 65 megavatų (MW) žaliojo vandenilio gamybos pajėgumų, o metinės jos apimtys sieks daugiau kaip 8 tūkst. tonų, pranešė ministerija.
Projektams bus skiriama ne daugiau kaip 70 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, tačiau neviršijant 770 tūkst. eurų vienam MW įrengiamo elektrolizerio galios. Projektai turės būti įgyvendinti iki 2027 metų trečiojo ketvirčio.
Šiuo metu Lietuvos ekonomika priklausoma nuo iškastinės energijos, kurios daugiausiai sunaudojama trąšų pramonėje, transporto ir elektros energetikos sektoriuje, o vandenilio panaudojimas čia turėtų reikšmingai sumažinti anglies dvideginio išmetimus ir palaipsniui sumažinti šių sektorių poveikį aplinkai.
Paraiškas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA) per informacinę sistemą APVIS galima teikti iki rugpjūčio 22 dienos.
Atsinaujinančios energetikos kompanija „European Energy“ anksčiau gegužę pranešė per artimiausius kelerius metus planuojanti investuoti 250 mln. eurų į žaliojo vandenilio gamyklą, o Jonavos azoto trąšų gamykla „Achema“ balandį pranešė planuojanti už 344 mln. eurų iki 2027 metų rudens pastatyti šio vandenilio gamybai skirtą 213 MW įrenginį.
Energetikos ministras Dainius Kreivys anksčiau teigė, kad Lietuva Baltijos jūroje ateityje gali turėti energetinę salą, kurioje iš jūrinio vėjo pagamintos elektros energijos būtų gaminamas vandenilis, o per ją tiek Latvijos, tiek Estijos gaminamos elektros kelias greičiausiai tiesis į Vakarų ir Centrinę Europą.
