Mokesčius linkusios slėpti įmonės dažniausiai renkasi prekybą plataus vartojimo prekėmis – tai gali būti kuras, maisto produktai (aliejus, cukrus ir pan.), metalai, buitinė technika, elektronika.
Norėdami nuslėpti savo veiklą, nusikaltėliai kuria ištisas fiktyvių bendrovių grandines – per jų sąskaitas juda pinigai, kuriuos tikimasi pasisavinti
FNTT Specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas sako, kad nusikaltėliai renkasi prekes, kurias galima greitai parduoti ir kurių vertė (o kartu ir už jas mokami mokesčiai) yra didesnė.
Be to, mokesčius slepiančios įmonės dažnai prekes parduoda pigiau nei konkurentai – didesni pardavimai augina cirkuliaciją, kuria mėginama užmaskuoti daromus nusikaltimus. Pavyzdžiui, pavasarį buvo išsiaiškinta apie grupuotę, prekiavusią mobiliaisiais telefonais ir jų priedais. Jos nariai, įsteigę 5 įmones Lietuvoje bei dar 13 užsienyje, nuslėpė daugiau nei 4 mln. eurų pridėtinės vertės (PVM) bei pelno mokesčių. Išvengdami mokesčių mokėjimo, šie nusikaltėliai siūlė žemesnę prekių kainą nei sąžiningai dirbantys jų konkurentai.
Fiktyvių įstaigų grandinėse gali būti ir 20 bendrovių
Norėdami nuslėpti savo veiklą, nusikaltėliai kuria ištisas fiktyvių bendrovių grandines – per jų sąskaitas juda pinigai, kuriuos tikimasi pasisavinti. Tokių fiktyvių bendrovių grandines dažnai sudaro ir 10, ir 20 įmonių – jos steigiamos tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
„Daugumos nusikalstamų schemų veikimo zona labai plati – užsienio įmonės įtraukiamos tikintis, kad bus lengviau slėpti nusikaltimus“, – mini R.Šadianecas.
Anot pareigūno, nusikalstamose schemose svarbiausia yra pirminė įmonė, užmezganti ryšį su pirkėjais, ir paskutinė – ta, kurioje nusėda nauda. Tokias bendroves nustatyti nėra paprasta, tačiau tarpines išaiškinti paprasčiau. Nustatę tarpinę įmonę, pareigūnai ieško sąsajų ir taip atseka visą grandinę.
Antai metų pradžioje išaiškinta elektronika prekiavusios bei mokesčius slėpusios grupuotės įmones, kurios buvo įsteigtos ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Slovakijoje, Vengrijoje. Beje, slėpdami savo veiklą, nusikaltėliai bando ir itin dažnai keisti fiktyvias bendroves – taip, pavyzdžiui, darė ir maistinio aliejaus bei cukraus prekyba užsiiminėję kauniečiai. Kiekvieną ar kas antrą mėnesį jie, bandydami išvengti pareigūnų dėmesio, kūrė fiktyvias įmones. Jų nesumokėto PVM dydis siekė 2,3 mln. eurų.
Kaip atpažįstamos fiktyvios įmonės?
Fiktyvią įmonę pirmiausia išduoda jos darbuotojai.
„Fiktyvios bendrovės vadovai įprastai yra statytiniai asmenys. Tokie „vadovai“ į bankus atvyksta su palydovais, tikraisiais nusikaltimo vykdytojais, kurie, apsimesdami konsultantais, bando kontroliuoti statytinį, nes šis banke gali neatsakyti ir į elementarų klausimą apie savo įmonę“, – pasakoja R.Šadianecas.
Šiemet spalio pabaigoje FNTT išaiškino metalu prekiavusią ir 1,2 mln. eurų PVM nuslėpusią Kauno bendrovę – ji vykdė tariamą prekybą su Lenkijos įmonėmis, kurios arba apskritai nevykdė prekybos metalu, arba joms vadovavo asocialūs asmenys.
Pašnekovo teigimu, pareigūnų dėmesio sulaukia ir tos įmonės, kuriose dirba tik vienas žmogus, tačiau išimamos kelios atsiskaitymo kortelės; bendrovės, kuriose visai nėra darbuotojų; seniai įsteigtos, bet naują sąskaitą atsidarančios įmonės; bendrovės, kurių registracijos adresu užregistruota šimtai ar tūkstančiai įmonių.
Tranzitinės sąskaitos ir tariamos paskolos
Mokesčius slepiančių tarpinių įmonių sąskaitoms būdinga tai, kad jos naudojamos lėšų tranzitui: lėšos jose būna labai trumpą laiką. Tokiose sąskaitose pajamos nelaikomos, gaunamos lėšos tuoj pat pervedamos į užsienio bankus, o vos pusmetį ar metus naudojamoje sąskaitoje pasiekiama milijoninė apyvarta.
Dar vienas pavyzdys – šių metų pavasarį pradėtas Kauno rajone veikiančios bendrovės tyrimas. Įtariama, kad ši bendrovė, įtraukusi į daugiau nei 20 mln. eurų vertės krovininių transporto priemonių pirkimo–pardavimo grandinę fiktyvią bendrovę, į valstybės biudžetą nesumokėjo per 3,5 mln. eurų PVM. Tyrėjai išsiaiškino, kad į Kauno rajono bendrovės apskaitą buvo įtraukta 151 melaginga PVM sąskaita faktūra, kuriose buvo nurodyti duomenys apie transporto priemonių įsigijimą iš fiktyviai veiklai naudotos bendrovės.
Mokėjimo nurodymo turinys, primena R.Šadianecas, taip pat gali išduoti mokesčius slepiančią įmonę. Dažnai uždarbis už dalyvavimą sukčiavime pervedamas kaip paskola ar dovana. Signalas suklusti gali būti ir pervedimai už akivaizdžiai nesusijusias prekes, pavyzdžiui, kurą ir kavą, cukrų ir mobiliuosius telefonus, nors įmonės veiklos sritis yra visai kitokia.
Nusikalstamą veiką gali išduoti ir paslaugos (konsultavimas, reklama, rinkodara ir pan.), teikiamos įmonėms, įsikūrusioms lengvatinio apmokestinimo zonose, tačiau turinčioms savo sąskaitas Europos Sąjungos valstybėse – dažniausiai tai būna Lenkija, Latvija, Estija, Kipras.
