2020 metais tokių žmonių buvo 140 tūkst., arba 5,1 proc. visų gyventojų
Absoliutaus skurdo riba pernai buvo laikoma 260 eurų per mėnesį vienam gyventojui ir 546 eurai – keturių asmenų šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Pajamas, mažesnes už absoliutaus skurdo ribą, pernai gavo 2,6 proc. miestų (penkiuose didžiuosiuose miestuose – 2,1 proc., kituose miestuose – 3,3 proc.) ir 6,7 proc. – kaimo gyventojų.
Pensinio amžiaus asmenų absoliutaus skurdo lygis 2021 metais buvo 1,9 proc. ir, palyginti su 2020-aisiais, sumažėjo 2,4 proc.
Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1 proc., tarp bedarbių – 24,3 proc., tarp senatvės pensininkų – 2,2 proc. Dirbančiųjų absoliutaus skurdo lygis per metus nepasikeitė, bedarbių – sumažėjo 7,4, o senatvės pensininkų – 3 procentiniais punktais.
Skurdo rizikos lygis 2021 metais siekė 20 proc., žemiau šios ribos pernai gyveno apie 560 tūkst. gyventojų. Per metus šie rodikliai sumažėjo atitinkamai 0,9 proc. ir 4 proc. (2020 metais – atitinkamai 20,9 proc. ir 585 tūkst.).
Skurdo rizikos riba buvo 483 eurų per mėnesį vienam asmeniui ir 1015 eurų – šeimai. Didžiausias jis buvo 65 metų ir vyresnių grupėje – 35,9 proc. ir per metus beveik nepasikeitė.
Vaikų iki 18 metų amžiaus skurdo rizikos lygis sumažėjo 2,8 proc. iki 17,2 proc., 18-64 metų žmonių – 0,7 proc. iki 5,6 proc.
Mažėjimui didelės įtakos turėjo socialinės paramos vaikus auginančioms šeimoms augimas, skelbia Statistikos departamentas.
