Už prarastus pinigus dar ir susimokėk?
Verslo renginyje „Lietuvos gamintojų ir tiekėjų konferencija“ buvo aptarti pastarieji Europos Sąjungos politikos sprendimai „žaliaisiais“ klausimais ir svarstoma kaip tai paveiks ir Lietuvos prekybos veidą. Kiekvienas rinkos žaidėjas generuoja pelną, tačiau kitas šalutinis gamybos produktas yra žaliavos, kurių kol kas žmonės nėra linkę tausoti. Apie maisto švaistymo prevenciją pasakojusi Žiedinės ekonomikos konsultantė Rasa Tumaševičiūtė teigė, kad verslas turi ydingą praktiką neperdirbti savo turimų žaliavų.
„Jeigu gaminame bulvių traškučius ir niekur nepanaudojame tam tikrų likučių, yra patiriamas materialus nuostolis. Iš atliekų būtų galima pagaminti krakmolą ar bioplastiką. Atidavus atliekų tvarkytojams žaliavą prarandate galimybę iš jų užsidirbti, o už pridavimą dar ir susimokėti reikia“, – kodėl toks požiūris nėra efektyvus argumentavo R. Tamuševičiūtė.
Per artimiausius 20 metų žaliavų paklausa tik augs. Žemės ūkio reikmėms žaliavų poreikis didės 200 proc., vandeniui 137 proc., o pienui – 57 proc.
Pranešėja teigė, kad per artimiausius 20 metų žaliavų paklausa tik augs. Žinant tai, kad žemės ūkio reikmėms žaliavų poreikis didės 200 proc., vandeniui 137 proc., o pienui – 57 proc., Žiedinės ekonomikos konsultantė pripažino, kad klausimas kaip išsaugoti savo tiekimo grandinėje medžiagas ir žaliavas palies daugumą verslininkų.
„Šiuo metu mes gyvename linijinėje ekonomikos sistemoje, kurioje iš esmės kuriame galybę atliekų. Jos dingsta be jokios naudos. Galbūt jūsų atlieka kitam verslui yra puiki žaliava?“, – atsisakyti vartotojiško požiūrio skatino R.Tamuševičiūtė.
Skaičiai pribloškia
2015-aisiais metais atsiradus žiedinės ekonomikos dokumentų rinkiniui dauguma tik skėsčiojo rankomis ir tikėjosi, kad tai – tik aplinkosaugininkų prasimanymas. Tačiau vien per šiuos metus buvo priimta nemažai teisinių pakeitimų siekiant tvaresnės ekonomikos. Gegužės mėnesį atliekų ir pakuočių direktyvose buvo atlikti žymūs pakeitimai. Europos Sąjungos teisės aktai numato, kad iki 2025-ųjų metų vienkartinio plastiko naudojimas bus labai apribotas, o iki 2021-ųjų metų ES planuojama uždrausti vienkartinius įrankius ir plastikinius pakelius.
„Tai – nauja ekonomika, kuri padeda paversti dalį prekių paslaugomis. ES šalys narės yra priklausomos nuo importuojamų medžiagų kiekio, todėl mums yra svarbu tausoti turimus išteklius. Tikrai pajaučiame žaliavų trūkumą – jos pradeda brangti“, – teigė R.Tamuševičiūtė.
Anot žiedinės ekonomikos specialistės, mes išmetame apie 80 proc. medžiagų ir žaliavų, darydami tai kasdien. Šiuo metu tiesiogiai yra naudojami vos 8 proc. automobilių, kiti dūla kiemuose kol žmonės dirba, mokosi. Taip pat maždaug trečdalis pagaminto maisto yra prarandamas tiekimo grandinėje, o 15 proc. statybinių medžiagų – išmetamos.
Reaguojant į susidariusią situaciją, buvo imtasi ir kitų iniciatyvų. Spalio pabaigoje 250 pasaulio įmonių pasirašė susitarimą dėl vienkartinio plastiko naudojimo mažinimo ar apskritai jo atsisakymo.
„Tai buvo visų sričių lyderiai. Pradedant nuo miestų iki mados ir greito vartojimo prekių lyderių, – teigė pakuotės dizaino ir ženklodaros agentūros „Étiquette” partneris, dizaino strategas Edvardas Kavarskas. – Tai ne tik šiaip pasižadėjimas – yra kontrolės mechanizmas, kurį kontroliuos auditas. Taip 2025-aisiais metais bus galima įvertinti kam pavyko galutinai pakeisti plastiko politiką.“
Šiuo metu tiesiogiai yra naudojami vos 8 proc. automobilių, kiti dūla kiemuose, kol žmonės dirba
Įstatymų pakeitimų ir privačių iniciatyvų kontekste, verslai gali jausti didesnį spaudimą perdirbti žaliavas jau dabar. Tą pripažino ir pati R.Tamuševičiūtė, tačiau, anot jos, anksčiau ar vėliau tai vis tiek būtų įvykę.
„Kito kelio nėra. Jeigu jūs pradėsite veikti dabar, sutaupysite pinigų ateityje. Jei konkurentai bus greitesni, pralaimėsite kovoje dėl klientų, nes žmonės bus labiau linkę rinktis propaguojančius tvarumą. Pagal taisykles, anksčiau ar vėliau būsite priversti tą padaryti“, – sakė R.Tamuševičiūtė.
Darosi ir reklamą socialiai jautria tema
Dabar tikrai nemažai kur galima būtų pamatyti socialinių reklamų su solidžiais skaičiais ir radikaliais atvejais. Pavyzdžiui, tai, kad iki 8 mln. tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus, o šiuo metu jų tyvuliuoja per 150 mln. tonų. Skaičiuojama, kad 2050-aisiais metais plastiko svoris vandenynuose viršys juose esančių žuvų svorį.
Kai kurie prekės ženklai demonstruodami savo susirūpinimą dėl aplinkos taršos, išnaudojo šį aspektą ir kaip puikią galimybę pakurti savo komunikacijos kampaniją. Tą teigė pastebėjęs dizaino strategas E.Kavarskas.
„Praėjusiais metais prekės ženklas „Head&Shoulders” pristatė šampūno buteliuką, surinktą įš besivoliojančio plastiko. Tai labiau viešųjų ryšių tikslais daromi projektai, bet natūralu, kad tokių kiekis tik didės. Mados pasaulis yra kaltinamas už tam tikrą dalį pasaulio taršos, todėl irgi imasi iniciatyvos keisti savo veidą“, – pavyzdį pateikė E.Kavarskas.
Iki 8 mln. tonų plastiko kasmet patenka į vandenynus, o šiuo metu jų tyvuliuoja per 150 mln. tonų. Skaičiuojama, kad 2050 metais plastiko svoris vandenynuose viršys juose esančių žuvų svorį
Dizaino strategas teigė pastebėjęs, kad nerimas demonstruojamas atvirai ir viešojoje erdvėje. Jungtinės Tautos pasirinko radikalią poziciją skelbdamos, kad jeigu nebus imtasi ryžtingų pokyčių, po 12 metų bus patiriama negrįžtama žala. Prasidės ekstremalūs karščio, šalčio, potvynių protrūkiai.
„Pasaulis išgirdo žinią, kurią aplinkosaugos organizacijos transliuoja jau pakankamai ilgą laiką. Tai tikrai ne paskutiniai draudimai, kurie numatomi vienkartiniams indams nuo 2021-ųjų metų. Eilėje laukia maišeliai, kombinuotos pakuotės ir kiti elementai“, – apie viešosios erdvės galią keisti žmonių savimonę pasakojo E.Kavarskas.
Dėl šios priežasties, anot dizaino stratego, klientams pradėjo rūpėti ne tik prekės turinys. „Pirkėjams jau rūpi daugiau nei nuoga kaina ir nuogas produktas. Šios tendencijos jau yra ne kažkur už Atlanto, bet ir Lietuvoje“, – į ką verslininkams visgi derėtų atkreipti dėmesį jau dabar teigė E.Kavarskas.
Pirkėjai tampa sąmoningesni
„Maxima LT“ komercijos vadovė Vilma Drulienė tikino, kad vartotojai tampa sąmoningesni ir renkasi daugiau ekologiškų bei sveikų produktų. Anot jos, dar prieš kelerius metus atrodė neįtikėtina, kad prekybos tinklas sveikų prekių vartotojus vertintų kaip atskirą segmentą, tačiau dabar gamintojas šie pirkėjai tapo bene svarbiausi.
„Sveikuoliai parduotuvėje išleidžia daugiausiai pinigų, perka brangiausių kategorijų gaminius, tačiau idealizuoja sveiką mitybą, dažniausiai stebi produktų sudėtis ir pakuotės medžiagas. Todėl gamintojai turi gerokai pasukti galvą, kaip rasti kelią į jų širdis“, – teigė V.Drulienė.
„Maximos“ atstovė taip pat pastebi, kad vartotojai tampa sąmoningesni ir dažniau renkasi ne tik patvaresnius daugkartinius pirkinių maišelius, pagamintus iš perdirbtų medžiagų, bet ir specialias kartonines dėžes.
„Mums rūpi ekologija, todėl ne tik atsisakėme netvarių aerobiškai yrančių maišelių, bet ir pasiūlėme patogias kartotines dėžes prekėms bei patvarius daugkartinius maišelius, pagamintus iš perdirbtų medžiagų. Pastebime, kad tokie žingsniai pasiteisino: 2015-2017 metų laikotarpiu vienkartinių plastikinių maišelių pardavimai mūsų tinklo parduotuvėse sumažėjo apie 10 proc., o daugkartinių išaugo apie 8 proc.“, – teigia „Maximos“ komercijos vadovė Vilma Drulienė.
