„Už porą pirštinių prašau 50 Lt. Tai už tokias pirštines čia pigiau grybo“, – rodydama pačios įspūdingais raštais margintas kumštines pirštines „15min“ pasakojo sostinės Pilies gatvėje jomis prekiavusi Irena.
Moteris sakė, kad savo darbus dažniausiai pardavinėja užsienyje, o Lietuvoje dažniausiai dalyvauja tik Kaziuko mugėse. „Prekiauti į sostinę prieš Kalėdas atvažiavau pirmą kartą“, – dėstė panevėžietė. Moteris pridūrė tokiu savo sprendimu nenusivylusi. Jos žodžiais tariant, margaspalves pirštines dažniausiai perka užsieniečiai turistai ir „priplaukę“ lietuviai.
Irena paaiškino, kad žiemą dėvimos pirštinės jokiu būdu neturi būti aptemptos, nes tada su jomis bus šalta. „Aš mezgu dideles pirštines. Aišku būtų pigiau megzti aptemptas, bet tada su jomis bus šalta ir niekas man nebepaskambins ir nepaprašys pirštinių kitai žiemai“, – kalbėjo patyrusi mezgėja.
Pas Pilies gatvės prekeivius gausu ne tik rankomis megztų pirštinių, bet ir šiltų vilnonių kojinių. Jų kaina prasideda nuo 15 Lt. „Rankų darbo kojinės visada būna brangesnės nei megztos mašina. Kai pirksit, aš jums paaiškinsiu, kaip jas atskirti“, – puse lūpų ištarė pardavėja Elena.
Sušlapusi vilna turi savybę savybę tarsi užrakinti savyje šilumą ir jos neišleisti. Šiaurės šalių žvejai įkišdavo vilnones pirštines į vandenį, išgręždavo jas ir tada maudavosi ant rankų, – sakė S.Eidikienė.
Kalvarijų turguje rankų darbo vilnonės kojinės pigesnės nei senamiestyje. Turguje prekiaujanti Audronė „15min“ sakė, kad pora kojinių kainuoja 13-14 Lt, o už mažytes vaikiškas kojinytes moteris prašė 5 Lt.
Paklausta, kiek laiko užtrunka numegzti porą kojinių, Audronė pasakojo, kad tai užima vieną dieną. „Mezgam visi: aš, seserys“, – kalbėjo moteris. Tačiau ji pasiguodė, kad pirkėjų srautai labai priklauso nuo oro: „Jei šalta, jų mažai, būna dienų, kai nieko neparduodu. „Bet būna kad parduodu ir 10 porų. Ypač pirkėjai suaktyvėja prieš Kalėdas.
Patarimai mezgantiems
Tiems, kurie nori šiltas kojines nusimegzti patys arba neapsirikti jas besirenkant, „Mezgimo zonos“ vadovė Sonata Eidikienė pasakojo, kad kojinių nerekomenduojama megzti iš šimtaprocentinės vilnos. „Geriau rinktis siūlus, kuriuose yra 25 proc. poliamido. Tada kojinės ilgiau nesusidėvi, neprireikia greitai jų adyti“, – sakė mezgimo ekspertė.
S.Eidikienės priminė, kad anksčiau rankų darbo kojinės būdavo storos ir šiurkščios. „Dar dabar turguje galima tokių rasti. Bet ateina tokia tendencija, kad kojinės mezgamos iš specialiai tam skirtų siūlų“, – pasakojo ekspertė. Anot jos, iš specialių siūlų megztos kojinės būna švelnesnės, gražesnės, tačiau taip pat šiltos ir ilgai nesusidėvi.
Pirštines, priešingai nei kojines, S.Eidikienė patarė megzti vien tik iš vilnos. „Vilna, ypatingai sušlapusi (žiemą juk smagu sniego gniūžtėmis mėtytis), turi savybę tarsi užrakinti savyje šilumą ir jos neišleisti. Todėl žmogus net ir su šlapiomis vilnonėmis pirštinėmis niekada nesušals rankų. Šiaurės šalių žvejai taip darydavo: įkišdavo vilnones pirštines į vandenį, išgręždavo jas ir tada maudavosi ant rankų“, – pasakojo S.Eidikienė. Ji pridūrė, kad pastaruoju metu madingi skandinaviški mezginių raštai, todėl dėvėdamas jais margintas pirštines žmogus tikrai neatsiliks nuo mados.
Kalbėdama apie šalikų ir kepurių mezgimą, „Mezgimo zonos“ vadovė užsiminė apie vadinamuosius pieno siūlus, gaminamus iš pieno proteino. Ji sakė, kad šie siūlai „nesikandžioja“, o iš jų megztas drabužis būna šiltas. „Tai itin aktualu kepurėms, šalikams ir itin madingiems vadinamiesiems „kaklams“, – kalbėjo S.Eidikienė.
