Ribojimus apeidavo
Įmonių pašalinimas iš viešųjų pirkimų procedūrų ir draudimas kurį laiką jose dalyvauti – visiškai nieko naujo ir stebėtino. Dėmesys šiai problemai – taip pat. Juk viešieji pirkimai turi užtikrinti, kad juose dalyvaujančios įmonės ar fiziniai asmenys būtų patikimi ir laikytųsi jiems taikomų teisės aktų reikalavimų.
Konkurse gali dalyvauti tik patikimi prekių, paslaugų ar darbų tiekėjai, kuriems keliami tam tikri, konkretaus pirkimo dokumentuose pateikiami reikalavimai. Pastarųjų dažniausiai neatitinka įmonės ar jų atstovai, kurie yra teisti už nusikalstamas veikas, teikę melagingą informaciją, dalyvavę draudžiamuose susitarimuose su konkurentais, patekę į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl kitų įvairių, bet itin svarių priežasčių. Priklausomai nuo pažeidimo rūšies, verslui dalyvauti viešųjų pirkimų procedūrose draudžiama nuo vienerių iki penkerių metų.
Deja, teisėtų apribojimų dažnai būdavo išvengiama. Įmonės imdavosi techninių, organizacinių, personalo valdymo ir kitų priemonių, skirtų tolesnių nusikalstamų veikų arba pažeidimų prevencijai. Kitaip sakant, pirkimo metu pateikus šiuos „apsivalymo“ dokumentus, daugeliu atveju būdavo leidžiama toliau dalyvauti viešojo pirkimo procese ir siekti laimėjimo. Ir visiškai nesvarbu, kad anksčiau buvo padarytas sunkus teisės pažeidimas.
Įtvirtins naują praktiką
Padėtis gali pasikeisti nuo šių metų – sausio 1-ąją įsigalioję Viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai ne tik pagaliau reglamentavo nemažai ir taip praktikoje aktualių aspektų, bet ir įtvirtino papildomą apribojimą verslui dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Naujojoje įstatymo redakcijoje numatyta, kad įmonės nebegali atkurti patikimumo minėtomis „apsivalymo“ priemonėmis, kai tiekėjas įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau yra pašalintas iš pirkimo procedūrų teismo sprendime nustatytą laikotarpį.
Šie pokyčiai nėra kažkas labai naujo ir niekur nematyto. Lietuvoje tokie įstatymo pakeitimai ir naujos nuostatos priimtos iš dalies dėl Europos Sąjungos (ES) reikalavimų – siekta užtikrinti tinkamą ES Viešųjų pirkimų direktyvos perkėlimą. Svarbiu žingsniu didinant viešųjų pirkimų procedūrų skaidrumą gali tapti ir kita Europoje taikoma nuostata, kai teismai, atsižvelgdami į aplinkybes, patys sprendžia riboti verslo galimybę dalyvauti viešajame pirkime tam tikrą laikotarpį. Lietuvoje teismai šiuo metu peržvelgia perkančiųjų organizacijų priimtų sprendimų pagrįstumą. Tačiau žvelgiant į kitų šalių patirtį, manoma, kad dėl naujos įstatymo nuostatos artimiausiu metu ir pas mus gali būti formuojama nauja teismų praktika viešųjų pirkimų ir kitose bylose.
Dėl kiekvieno atvejo spręs individualiai
Ar egzistuoja pagrindas teismo sprendimu riboti įmonių galimybes dalyvauti viešuosiuose pirkimuose, kiekvienu atveju bus sprendžiama individualiai, priklausomai nuo pažeidimo ir šalių ginčo aplinkybių. Teismo ribojimo galima sulaukti viešųjų pirkimų, civilinių bylų ir kituose ginčuose. Taip pat teismams
nagrinėjant juridinių asmenų baudžiamąsias bylas, ši priemonė galėtų būti laikoma viena iš bausmių verslui už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas. Svarbiausia, kad pats teismas individualiai spręs dėl to, kiek ilgai įmonė negalės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose.
Būtina pridurti, kad šių naujų Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų taikymas kol kas sunkiai prognozuojamas. Viena to priežasčių – nenumatyta nei kokiais pagrindais, nei kuriam laikotarpiui teismas galėtų pašalinti nusikaltusias įmones iš pirkimo proceso be galimybių pasitaisyti. Nors ši įstatymo nuostata perkelta atsižvelgiant į kitų Europos valstybių praktiką, manytina, jog Lietuvoje sulauksime įdomių ir verslui aktualių išaiškinimų dėl teismo teisių apriboti verslo galimybes dalyvauti viešojo pirkimo procese.
