„Niekada nevertėme nieko, jau nekalbant apie vaikus, dirbti Marangės deimantų laukuose“, – naujienų agentūrą AFP patikino teisingumo ministras Ziyambi Ziyambi.
„Zimbabvė turi vienus geriausių darbo įstatymų, neleidžiančius versti žmones dirbti prieš jų valią“.
„Manome, kad šis draudimas paskatintas politinių motyvų“, – pareiškė ministras.
Antradienį JAV Muitinės ir sienos apsaugos tarnyba (CBP) paskelbė apie sprendimą uždrausti prekiauti šalyje nešlifuotais deimantais iš Zimbabvės.
Ginčo centre atsidūrė deimantų kasybos centras Zimbabvės rytuose esančioje Marangėje, kur nuo 2006 metų išgaunama daug deimantų.
Vašingtonas teigia, kad tuose laukuose veikiantys daugiausia smulkūs gamintojai pasitelkia priverstinį darbą.
Zimbabviečių vyriausybės atstovas Nickas Mangwana pareiškė, kad tokie kaltinimai yra „pikti ar tiesiog nemokšiški“.
Abiejų šalių santykiai yra įtempti nuo 2003 metų, kai JAV pirmąkart paskelbė sankcijas Zimbabvės politikams ir valstybinėms bendrovėms.
Pietų Afrikos valstybė, išgyvenanti sunkiausią krizę nuo 2008 metų, desperatiškai siekia atsikratyti jai įvestų ekonominių sankcijų, o vėliausią JAV draudimą laiko dar viena kliūtimi užsienio investicijoms pritraukti.
„Telaikome šį draudimą dar vienu pasiteisinimu sankcijoms taikyti“, – pareiškė Ziyambi Ziyambi.
2017 metais prisaikdintas prezidentas Emmersonas Mnangagwa pažadėjo atgaivinti Zimbabvės šlubuojančią ekonomiką.
Tačiau daugelis šalies gyventojų sako, kad jam pakeitus buvusį ilgametį lyderį Robertą Mugabe jų gyvenimo sąlygos pablogėjo.
JAV taip pat uždraudė importuoti iš Kinijos, Malaizijos, Kongo Demokratinės Respublikos (KDR) kitų rūšių prekes, kaip įtariama, irgi gaminamas naudojant priverstinį darbą.
2018 metais tyrimus vykdanti nevyriausybinė organizacija „Global Witness“ priėjo išvadą, kad Zimbabvės deimantų pramonė kenčia nuo „skaidrumo ir priežiūros stokos“.
Tarp subjektų, įsigijusių akcijų deimantų kasybos srityje, yra zimbabviečių kariuomenė ir jos Centrinė žvalgybos organizacija, pareiškė NVO.
