„Esame sulaukę žinių iš akademikų JK, kurie nerimauja dėl potencialaus „Brexit“ poveikio, tačiau mano, kad e.rezidento statusas būtų galimas sprendimo būdas, – sakė e.rezidencijos programos vadovas Kasparas Korjusas. – „Virtualus institutas“, registruotas Estijoje e.rezidencijos būdu, galėtų suteikti galimybę dirbti JK, tačiau išsaugoti ryšį su ES akademine aplinka ... bei prašyti ES finansavimo.“
JK finansinių technologijų (fintech) kompanijos taip pat domisi Estijos e.rezidencijos programa, sakė K.Korjusas.
Anot „The Financial Times“, JK gauna nemažą dalį Europos moksliniams tyrimams skiriamo finansavimo, ir nerimaujama, kad po šalies išstojimo iš ES, nutrūks Britanijoje dirbančių akademikų bendradarbiavimas su kolegomis Europoje.
Britanijos ir Estijos prekybos rūmų vadovas Jamesas Oatesas sakė, kad „Brexit“ galėtų padidinti Estijos e.rezidencijos programos patrauklumą. Atskyrimo nuo ES institucijų perspektyva „padidino nerimą tarp JK verslo ir akademikų“, sakė jis.
Šiuo metu Estija gana aktyviai veikia finansinių technologijų srityje, steigiama nemažai startuolių, kaip „Transferwise“ ir „Monese“, kuriuos sukūrė estai, bet jie veikia Londone.
Pasak K. Korjuso, JK verslui „reikės tam tikros „institucijos“ ES“ po „Brexit“, kad jis atitiktų ES reikalavimus.
„Žmonės mūsų klausia, ar e.rezidencija padėtų? – sakė J.Oatesas. – Mes dar nežinome, bet už šimtą eurą galima tai išbandyti.“
Kaip rašo „The Financial Times“, pastaruoju metu Estija sulaukia nemažo susidomėjimo iš JK gyventojų po pernykščio „Brexit“ referendumo: maždaug tūkstantis JK piliečių jau pateikė prašymą suteikti Estijoje e.rezidento statusą, o tai yra dvigubai daugiau nei prieš referendumą.