Ką estai padarė blogai ir kokių sprendimų prašoma išvengti Lietuvoje?
Lietuva lenkia Estiją pagal realųjį BVP vienam gyventojui
Pastaraisiais metais nominalus BVP vienam gyventojui Estijoje vis dar yra didesnis nei Lietuvoje, tačiau pagal perkamąją galią pakoreguotas (realusis) BVP vienam gyventojui Lietuvoje yra didesnis. Pagrindinė to priežastis – prekės ir paslaugos Lietuvoje kainuoja pigiau nei Estijoje, todėl, nepaisant to, kad BVP yra mažesnis, Lietuvių perkamoji galia yra didesnė. Dar daugiau Estijos realusis BVP smunka jau kelis paskutinius metus, o ekonomistai prognozuoja, kad panašios tendencijos išsilaikys ir ateityje – Estijos BVP trauksis ir toliau, o tuo tarpu Lietuvos augs sparčiausiai Baltijos šalyse.
Kokias klaidas padarė Estija?
Diskusijų dėl pagrindinių priežasčių lėmusių Estijos ekonomikos smukimą beveik nėra – tai pakeista mokestinė sistema ir padidinti pagrindiniai mokesčiai:
- 2024 m. Estija padidino PVM tarifą nuo 20 proc. iki 22 proc., nuo 2025 m. planuoja jį kelti ir 24 proc.;
- nuo 2025 m. planuojamas kelti gyventojų pajamų mokestis (nuo 20 proc. iki 22 proc.) ir dar kartą nuo 2026 m. – iki 24 proc.;
- 2024-2026 m. laikotarpiu kasmet apie 5 proc. taip pat didinami akcizai alkoholiui ir tabako gaminiams;
- 2026 m. – 2028 m. laikotarpiu planuojamas įvesti 2 proc. įmonių pelno mokestis.
Infliacijos augimui didžiausią įtaką turėjo PVM padidinimas. Be jo infliacija Estijoje būtų kiek aukštesnė nei kitose Baltijos šalyse, bet skirtumas būtų kur kas mažesnis. Dauguma kitų mokestinių pasikeitimų dar nėra įsigalioję, tačiau ekonomika yra valdoma joje veikiančių lūkesčių, taigi, vien žinojimas, kas jų laukia, lemia tai, kad Estijos ekonomika smunka. Skaudžiausias yra numatomas įmonių pelno mokesčio įvedimas, nes iki šiol Estijoje įmonių pelnas nėra apmokestinamas, jeigu jis nėra išmokamas kaip dividendai. Ši nuostata dažnai buvo laikoma Estijos mokesčių sistemos privalumu kas jai suteikdavo pranašumo visame pasaulyje.
Pamokos Lietuvai
Ekonomika veikia ciklais. Kai ekonomika auga, valstybė turėtų taupyti ir kaupti rezervus ateičiai, o ekonomikai smunkant valstybė turėtų tuos rezervus naudoti skatindama tos pačios ekonomikos atsigavimą. Deja, nepaisant nei šios ekonomikos teorijos, nei ne kartą praktikoje išbandytų pavyzdžių, politikai vis dar itin nori šaliai patiriant ekonominį nuosmukį ir dėl to mažėjant mokestinėms pajamoms kelti mokesčius. Šią klaidą daro ir Estija.
Įdomu tai, kad Estija ir anksčiau yra dariusi mokestinių klaidų, tačiau tada jas sugebėdavo pripažinti ir atitaisyti. Pavyzdžiui, 2017 m. Estijai drastiškai padidinus alkoholio akcizus verslininkai puolė įrenginėti parduotuves Latvijos ir Estijos pasienyje (Latvijos pusėje), o Estijos parlamentas ir Vyriausybė, pamatę kaip drastiškai dėl kainų kilimo galutiniame rezultate krito biudžeto pajamos iš alkoholio akcizo surinkimo, pripažino persistengę ir 40 proc. sumažino nustatytus akcizus.
Lietuvos ekonomika šiuo metu auga, tačiau jos augimo tempai nėra itin dideli, todėl blogiausia ką būtų galima padaryti, tai šį augimą visiškai užgniaužti. Ir tai nereiškia, kad Lietuvoje nereikia priimti jokių sprendimų dėl mokesčių. Mokestinės reformos Lietuvoje reikia, tačiau turi būti kalbama ne apie egzistuojančių mokesčių didinimą, o apie tuos mokesčius, apie kuriuos mums jau daugiau nei 20 metų primena visos tarptautinės organizacijos – EBPO, TVF, EK – tai aplinkos apsaugos ir turto mokesčiai.
