Prekybos tinklą „Iki“ valdančios bendrovės „Palink“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė pirmadienį konferencijoje „Šioje šalyje nėra vietos šešėliui” sakė, kad per karantiną pirkėjai pradėjo taupyti ir tai pajuto prekybininkai.
„Pirkinių krepšelis paprastėja, žmonės perka daugiau ekonominės klasės produktų, ir perka mažiau, pradeda taupyti. Ne taip viskas džiugu, kaip atrodytų“, – tikino ji.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per balandį dėl COVID-19 įvesto karantino, išankstiniais duomenimis, mažmeninės prekybos įmonių apyvarta (be PVM) 2020 m. balandį sudarė 845 mln. eurų to meto kainomis. Lyginant su 2020 m. kovu, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, palyginamosiomis kainomis sumažėjo 9,3 proc.
Skaičiuojama, kad per mėnesį, pašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus įtaką, maisto prekėmis prekiaujančių įmonių apyvarta palyginamosiomis kainomis sumažėjo 7,4 proc., ne maisto prekėmis prekiaujančių –7,8 proc., automobilių degalų mažmeninės prekybos įmonių apyvarta – 15,8 proc.
Įprato parduotuvėse lankytis rečiau
Indrės Baltrušaitienės, „Iki“ komunikacijos vadovės, teigimu, karantinui tęsiantis daugiau nei 2 mėnesius, pirkėjų elgsena pamažu nusistovėjo.
„Pirkėjai įsiklausė į rekomendacijas ir parduotuvėse lankosi rečiau, tačiau vidutinis pirkinių krepšelis yra išaugęs. Lyginant vidutinį pirkinių krepšelį pirmosiomis kovo savaitėmis prieš pat karantiną ir dabar, matome, kad jis yra sumažėjęs maždaug 30 proc.“, – vertino ji.
Bendrai vertinant, I.Baltrušaitienės teigimu, mažmeninės prekybos rinkoje pardavimai nuo balandžio mėnesio mažėja, o pirkėjų elgsena ir toliau išlieka pasikeitusi – jie perka didesniais kiekiais, tačiau parduotuvėse lankosi rečiau. „Iki“ skaičiuoja, kad palyginus pastarosios savaitės vidutinį pirkinių krepšelį su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, jis yra beveik 40 proc. didesnis.
Ernesta Dapkienė, „Maximos“ Komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė 15min aiškino, kad viso karantino laikotarpiu aktyviai skatino klientus parduotuvėse lankytis kaip įmanoma rečiau, ne dažniau nei kartą per savaitę, ir savo apsipirkimus planuoti: susidaryti savaitės meniu ir reikalingų pirkinių sąrašą, dėl vienos ar kelių prekių į parduotuvę neiti.
„Analizuojant visą karantino laikotarpį ir lyginant jį su tokiu pat periodu praėjusiais metais, klientų srautas sumažėjo apie 15 proc., o vidutinis krepšelis išaugo apie 60 proc. Viena iš saugaus apsipirkimo rekomendacijų – už pirkinius atsiskaityti ne grynaisiais pinigais, o banko kortelėmis. Lyginant su praėjusiais metais, per karantiną atsiskaitymai banko kortelėmis išaugo apie 9 proc.“, – teigė ji.
Tą patį pastebi ir prekybos tinklas „Lidl“, kurio korporatyvinių reikalų ir komunikacijos departamento vadovas Valdas Lopeta, aiškina, kad vartotojų „krepšelis tapo vežimėliu“. Tiesa, šiuo metu prekyba grįžta į įprastą ritmą.
„Nors žmonės vis dar stengiasi apsipirkti rečiau, prekių krepšelio balansas tampa toks, koks ir būdavo panašiu metu ankstesniais metais“, – 15min komentavo jis.
Mažiau impulsyvių apsipirkimų
„Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė taip pat akcentavo, kad pirkinių krepšelio pasikeitimui labiausiai įtaką daro tai, kad karantino metu į parduotuves pirkėjai eina rečiau.
„Atitinkamai retesnius apsipirkimus pirkėjai planuoja iš anksto, todėl krepšelyje atsiranda mažiau, paprastai impulsyviai, perkamų prekių, tokių kaip įvairūs užkandžiai, gėrimai, saldumynai. Šias prekes taip pat dažniau renkasi vaikai, kurių karantino metu į parduotuves pirkėjai nesiveda arba vedasi žymiai rečiau.
Taip pat, į parduotuves mažiau užsuka pro šalį iš darbo ar per pietų pertraukas apsilankantys įvairių kontorų darbuotojai, kurių dalis šiuo metu dirba iš namų. Jie per karantiną taip pat tapo pirkinius planuojančiais, rečiau į prekybos centrus užsukančiais pirkėjais, įsigyjančiais prekių didesniais kiekiais, ilgesniam laikotarpiu“, – sakė ji.
Perka mažiau kruopų ir pėdkelnių
Anot I.Baltrušaitienės, lyginant su prekybos piku paskelbus karantiną, „Iki“ visų kategorijų pardavimai yra šiek tiek pakritę.
„Yra sumažėję ilgo galiojimo produktų pirkimai, tačiau išaugę šviežios produkcijos – vaisių, daržovių, šviežios mėsos – pardavimai. Žmonės mato, kad prekių trūkumo nėra, todėl stengiasi maitintis šviežiais produktais, taip pat naudoja sukauptas ilgo galiojimo produktų atsargas.
Kadangi krizės laikotarpiu žmonės ieško galimybių sutaupyti, pastebime, kad didelę įtaką produktų pasirinkimui šiuo metu daro kaina“, – 15min komentavo ji.
E.Dapkienės teigimu, pirmomis karantino savaitėmis, kaip ir prieš paskelbiant karantiną, „Maximos“ klientai vis dar pirko įvairias ilgo galiojimo prekes. Taip pat pastebėtas įvairių maisto gaminimui namuose reikalingų produktų paklausos augimas.
„Klientai gausiai pirko įvairių rūšių miltus, cukrų, mieles, kepimo miltelius, sodą, krakmolą. Taip pat konservuotas daržoves, šaldytus miltinius gaminius, šaldytas daržoves, uogas. Augo šviežios mėsos, paukštienos paklausa. Taip pat populiarios buvo ir kitos šviežio maisto kategorijos prekės – kiaušiniai, pieno produktai, daržovės ir vaisiai“, – sakė ji.
Anot E.Dapkienės, šiuo laikotarpiu iš kitų prekių reikšmingai išsiskyrė dezinfekcinio skysčio, muilo, ypač ūkiško, paklausa. Sumažėjo kai kurių pramoninių prekių paklausa – pėdkelnių, avalynės ir galanterijos, žaislų, sporto, laisvalaikio, baldų.
V.Lopeta tikino, kad šiuo metu jaučiasi sezoniškumas, padidėjęs dėmesys iškylavimo, grilio prekėms, kepiniams, šviežiems vaisiams ir daržovėms.
„Pastebime, kad pirkėjai yra labiau linkę taupyti. Ieškoma ne tiesiog pigių, bet pigių kokybiškų prekių. Pavyzdžiui, žmonės nevengia į savo pirkinių krepšelį įsidėti įmantresnio sūrio ar rečiau ragaujamų produktų“, – 15min komentavo jis.
Mato ir gerų tendencijų
Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) vyresniosios ekspertės Ievos Valeškaitės teigimu, laisvinant karantiną iš duobės „lipa“ tiek drabužių, avalynės prekyba, restoranai, grožio paslaugos. Tačiau, anot jos, vis dar yra gana didelis nerimas dėl ateities, o kartu ir suduotas didelis smūgis pajamoms.
„Todėl normalu, kad gyventojai koreguoja savo apsipirkimo išlaidas. Būtų įdomu paanalizuoti krepšelio sudėtį – galbūt matome ir atsiradusią tendenciją daugiau gamintis namuose (tai dažnai kainuoja pigiau, nei pirkti įvairius pusfabrikačius ar jau pagamintus patiekalus) – tikrai neretas sako ir ateityje išlaikysiantis šį įprotį.
Sumažėję prekių krepšeliai, beje, gali siųsti ir raminančią žinią, kad po truputį išeinama iš karantino režimo, kai apsipirkdavome retai ir daug – galbūt grįžtant į darbus pradedama apsipirkti įprastai – pavyzdžiui, po darbo užsukant į prekybos centrą“, – 15min komentavo ji.
Anot I.Valeškaitės, labiausiai pirkinių krepšelius peržiūrėti turėjo gyventojai, dirbantys uždraustuose ekonomikos sektoriuose, arba tiesiogiai nuo jų priklausomuose sektoriuose. Mažiausiai – gaunantys fiksuotas pajamas (pvz., pensijas, įvairias išmokas).
Taupyti skatina lūkesčiai
„SME Finance“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas aiškino, kad šiuo metu žmonės rūpinasi pirmo būtinumo prekėmis. Maisto prekių pirkimai didėja, tačiau kiti segmentai smukę.
„Galima pateikti pavyzdį, kovo mėnesį, nepaisant to, kad euro zonoje, kaip ir Lietuvoje, paskutines dvi savaitės buvo įvestas masinis karantinas, mažmeninė prekyba ne maisto prekėmis krito 20 proc., o maisto prekėmis augo 8 proc. Tokia pati situacija buvo ir Lietuvoje. Bendras nuosmukis bus pakankamai rimtas, jį šiek tiek kompensuos maisto produktų segmentas“, – komentavo jis.
A.Izgorodino teigimu, viso to priežastis paprasta – vartotojų lūkesčiai. Remiantis Lietuvos statistikos departamento pasitikėjimo indeksu, bendras gyventojų optimizmas yra kritęs, antra, žmonės prasčiau vertina darbo ir ekonomikos perspektyvas. Be to, žmonės mažiau linkę įsigyti brangesnius pirkinius ir mano, kad dabar tinkamas metas taupyti.
„Darbo rinkoje nėra tokios katastrofos, kad vartojimas smarkiai kristų. Šiuo metu vartojimas krenta tik dėl psichologinio aspekto, žmonės yra įbauginti pandemijos. Net tie, kurie turi laisvų pinigų, su jais nelabai skuba išsiskirti“, – komentavo jis.
Reaguodamas į pasirodžiusią mažmeninės prekybos statistiką, A.Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad realiai prekybos apimtys nukrito tik į 2017 metų lygį, kuris, anot jo, buvo ganėtinai geras.
„2017 m. mažmeninės prekybos apimtys Lietuvoje buvo 16 proc. didesnės nei prieš pasaulio finansų krizę. Taigi, nepaisant didelio balandžio mėnesio nuosmukio, reali padėtis Lietuvos mažmeninės prekybos sektoriuje nėra dramatiška“, – ramina jis.
Be to, jis atkreipė dėmesį, kad bendrame ženklaus mažmeninės prekybos nuosmukio fone galima išskirtį vieną sektorių, kur fiksuojamas spartus pardavimų šuolis. Lyginant su 2019 m. balandžiu, užsakomųjų pardavimų paštu arba internetu pardavimai šoktelėjo net 67,3 proc.
„Tai – tiesioginis koronaviruso epidemijos ir karantino režimo struktūrinis poveikis Lietuvos vartojimo rinkai: karantino metu gyventojai stipriai apribojo apsilankymus parduotuvėse ir prekybos centruose, tačiau aktyviai pirko internetu“, – komentavo jis.
Mažmenininkus į viršų traukia maistas
SEB banko duomenimis, vieno atsiskaitymo vertė banko kortele taip pat padidėjo apie 40 proc. SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, maistui piliečiai išleidžia panašias sumas, kaip ir iki šiol, tačiau rečiau lankosi ir dėl to vienu apsipirkimu išleidžia daugiau.
„Išleidžiamos sumos maistui nesumažėjo, tik pasikeitė tai, kas yra perkama. Brangesni produktai neperkami, bet įsigyjama daugiau paprastesnių. Kadangi daugiau žmonių gaminasi maistą namuose, jų apyvartos nėra kritusios, bet krito ne maisto prekių pardavimas“, – aiškino jis.
Tačiau T.Povilauskas nemano, kad tai yra ilgalaikė tendencija ir yra įsitikinęs, kad apsilankymų parduotuvėse „dugnas“ jau buvo pasiektas balandį.
„Nereikia būti inertiškiems ir sakyti, kad taip bus visada. Ypač vasarą, manau, momentinių apsipirkimų kiekis bus didėjantis ir jeigu bus panaši ar geresnė situacija su viruso plėtra, jeigu jausimės visi labiau atsipalaidavę ir nebijosim vaikščioti, krepšelis pradės mažėti ir didėti. Pikas jau buvo pasiektas, bet į tą lygį, koks buvo kovo mėnesį, turbūt dar taip greit nesugrįšime. Gali būti, kad tik kitais metais grįšime į įprastinį apsilankymų skaičių ir krepšelio skaičių“, – sakė jis.
