Skundais dėl UAB Žuvininkystės produktų aukciono nepatenkinamos veiklos įvairias institucijas užvertusios žvejų organizacijos gavo grąžos. Jos kaltinamos neskaidria veikla, esą pardavinėdamos Baltijos menkes tiesiogiai vartotojams galbūt nuslėpė didelę dalį laimikio, kuris galėjo būti išgabentas šalis kaimynes.
Parduoda tiesiogiai
Iki rugpjūčio visi menkes Baltijos jūroje gaudantys žvejai didžiąją dalį laimikio, apie 70 proc., privalėdavo parduoti per UAB Žuvininkystės produktų aukcioną. Tačiau mažomis pastarojo kainomis nepatenkinti žvejai stengėsi žuvis parduoti tiesiogiai vartotojams.
Nuo rugpjūčio pabaigos gavę teisę menkes pardavinėti tiesiogiai gyventojams žvejai iki šiol pardavė apie 9 tonas žuvų. Pasak Žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, rezultatai pranoko lūkesčius: „Klaipėdoje menkes pardavinėjame dviejose vietose, praėjusią savaitę prekiavome Šiauliuose ir Panevėžyje. Visur prie šviežių žuvų nusidriekia eilės, o jų pritrūkus pirkėjai dėl likusiųjų net susistumdo. Ketiname šviežių žuvų atvežti ir į Vilnių.“
Tiesiogiai parduodamų menkių kaina svyravo nuo 5 iki 7,5 lito už kilogramą. Tačiau Žuvininkystės produktų aukcione patiems žvejams siūloma nuo 4,9 iki 5,1 lito už kilogramą.
Šiemet Lietuvai buvo skirta 2800 tonų menkių kvota. Kitąmet Lietuvos žvejai galės sugauti 15 proc. daugiau menkių.
Menkės – pagrindinis Lietuvos žvejų laimikis. Jos sudaro apie 80 proc. visų jūroje sugaunamų žuvų. Šiais metais Lietuvai skirta 2891 tonos menkių kvota. Vienam laivui leidžiama sugauti apie 80 tonų. Kad Lietuvos žvejai, parduodami laimikį už dabar aukcione siūlomas kainas, išsilaikytų, vienas žvejybinis laivas turėtų sugauti 140–150 tonų žuvų.
Lietuvoje žvejybos kvotos dalijamos maždaug trisdešimčiai laivų. Buvusios žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės pasirašytame įsakyme „Dėl pirminio žuvininkystės produktų pardavimo ir supirkimo vietų Klaipėdos uoste nustatymo“ reikalaujama, kad „Baltijos menkių pirminis pardavimas ir supirkimas būtų vykdomas tik pirminiame Žuvininkystės produktų pardavimo aukcione“. Žvejai tikina, kad šiuo reikalavimu iš jų atimama pasirinkimo teisė ir iškreipiama rinka. Todėl jie kelerius metus atkakliai reikalavo teisė žuvis parduoti tiesiogiai.
Slepia pajamas?
UAB Žuvininkystės produktų aukciono direktoriaus Vaidučio Marcinkėno teigimu, menkes gyventojams patys ėmę pardavinėti žvejai neva „pradangino“ dalį laimikio: „Per aukcioną sąžiningai apie 90–100 proc. laimikio šiuo metu parduoda tik kelios įmonės, – skundėsi laimikio netekęs V.Marcinkėnas. – Iš viso per mėnesį per aukcioną perparduodavome supirkėjams nuo 15 iki 22 tonų menkių. Todėl žvejų pateikiami skaičiai – 9 tonos per du mėnesius – kelia įtarimų, kad jie nuslėpė dalį gautų pajamų arba nedeklaravo sugautų menkių ir jas išvežė supirkėjams į Latvijos arba Lenkijos aukcionus.“
Jis gąsdina, kad dėl tokios žvejų veiklos už Europos Sąjungos (ES) ir Lietuvos valstybės lėšas pastatytas Žuvininkystės produktų aukcionas šiuo metu dirba nuostolingai. V.Marcinkėnas trokšta, kad žvejai pristatytų tuos privalomus 70 proc. savo sugauto laimikio, ir jo vadovaujamas aukcionas galėtų metus baigti be nuostolių. Tada jam nereikėtų prašyti leidimo užsiimti papildoma veikla. „O juk aukcionas ir buvo statomas tam, kad būtų sugriežtinta Baltijos jūroje sugaunamų žuvų kontrolė“, – skundėsi V.Marcinkėnas.
Šiemet Lietuvai buvo skirta 2800 tonų menkių kvota. Kitąmet Lietuvos žvejai galės sugauti 15 proc. daugiau menkių.
„Turime minčių kreiptis į ES fondus ir prašyti lėšų prie aukciono veiksiančiai žuvų perdirbimo įmonei statyti. Tačiau įvertinus šiuo metu susiklosčiusią nepatenkinamą padėtį svajoti apie 20 mln. litų kainuosiantį projektą nėra racionalu“, – skundėsi aukciono stebėtojų tarybos pirmininkas Darius Nienius.
Prieš kurį laiką dirbęs Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyboje D.Nienius viešai svarstė, neva negalima atmesti galimybės, kad žvejai, pardavinėdami žuvis tiesiogiai, slepia dalį pajamų.
