„Lietuvos žinios“ rašo, kad pinigų, skiriamų jūros sektoriui, kiekvienais metais vis mažėja, o naujų laivų ir prieplaukų neatsiranda. Dabartinėse ES paramos taisyklėse žvejų poreikiams belikę 10 mln. litų, o maksimalus skirtinas kiekis vienam objektui – 5 mln. litų.
Be to, gauti net likusius lėšų trupinius greitai bus per vėlu, nes ir šiemet nepateikta nė vienos paraiškos dėl finansavimo. Jūros žvejų iniciatyvoms iš pradžių įvairias užtvaras statę valdininkai dabar jau patys ieško būdo, kaip išleisti jiems skirtus ES pinigus.
Pasak Klaipėdos savivaldybės Urbanistinės plėtros departamento direktoriaus Kastyčio Macijausko, per pastarąjį Uosto plėtojimo tarybos posėdį, vykusį rugsėjį, paaiškėjus, kad giliavandenis uostas nebus statomas priešais Melnragę, atsiranda galimybė kampelį rezervinės uosto teritorijos prie pat molo panaudoti miesto reikmėms.
Klaipėdos rajono plane žvejų uostui numatytas hektaras žemės Karklėje, prie Rikinės upelio, parengta projekto galimybių studija ir atliktas poveikio aplinkai vertinimas. Žvejų asociacija ir Gargždų politikai kartą jau buvo analizavę bendros paraiškos teikimo galimybes ir net parengę partnerystės sutarties projektą. Tokia paraiška galėtų būti 100 proc. finansuojama europiniais pinigais, savivaldybei nereikėtų prisidėti. Tačiau į valdžią atėję nauji politikai vėl panoro klausimą svarstyti iš naujo.
Kaip teigė Žvejų asociacijos vadovas Alfonsas Bargaila, rajono taryba jau būtų patvirtinusi sutartį, bet prasidėjo politiniai nesutarimai, rugsėjį vyko valdžios perversmas.
Žvejų užsakytais skaičiavimais, kurie buvo atlikti prieš porą metų, Karklėje pastatyti prieplauką ir molą kainuotų per 20 mln. litų. Neturint tiek pinigų iš karto, projektą galima skaidyti etapais, numatant dalį išlaidų apmokėti iš vėlesnio ES programavimo laikotarpio paramos.
Prieš kelerius metus, kai tuometė žemės ūkio ministrė Kazimiera Prunskienė patvirtino 2007-2013 metų laikotarpio ES maždaug 250 mln. litų paramos žuvininkystei taisykles, svarbiausia atrodė – teisingos pinigų dalybos ūkio sektoriams.
Tąkart „bendrojo intereso priemonėms“, prie kurių priskirtinos žvejų laivelių prieplaukos, buvo numatyta 40 mln. litų. Rengiant apskrities strateginį pajūrio juostos planą jame pažymėtos kelios teritorijos, kuriose galėtų atsirasti žvejų uosteliai. Klaipėdos miesto bendrajame plane nurodytos net 6 žuvų iškrovimo vietos, bet šie savivaldybės norai iškart buvo nustumti į šalį.
