„Galime pasididžiuoti, kad Lietuva sėkmingiausiai iš visų trijų Baltijos valstybių įgyvendino vidinę devalvaciją, atkūrė savo tarptautinį konkurencingumą ir gali pasigirti sparčiausiai augančiu eksportu. Tai, be abejonės, padėjo Lietuvai išlipti iš ekonominės krizės duobės ir tapti viena sparčiausiai augančių ekonomikų Europos Sąjungoje“, – sakė „Nordea“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Jo teigimu, vidinė devalvacija turi ir neigiamą pusę – lėtai augantis darbo užmokestis stabdo vidaus vartojimo augimą, neleidžia sparčiai mažėti nedarbo lygiui, skatina emigraciją, šalies ekonomikos augimas tampa nesubalansuotas.
„Todėl, norint pasiekti tvarų ekonomikos augimą, kurio vaisius pajaustų didžioji dalis Lietuvos gyventojų, būtina kelti darbo užmokestį“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomisto teigimu, egzistuoja keturios krizės evoliucijos stadijos: finansų krizė, ekonomikos krizė, valstybių skolų krizė, socialinė krizė. Lietuvą, kaip ir daugelį šalių, dabar kamuoja socialinė krizė.
„Nors ekonomika auga, tai buvo padaryta dirbančių žmonių sąskaita. Tas šalis, kurios labiausiai nukentėjo, kamuoja aukštas nedarbas ir lėtai augantis darbo užmokestis. Lietuvoje ši socialinė krizė yra ganėtinai akivaizdi“, – sakė Ž.Mauricas.
„Nordea“ analitikai prognozuoja, kad darbo užmokestis Lietuvoje šiemet augs 6 proc. Jis augs sparčiau nei infliacija (3 proc.), tačiau lėčiau nei darbo produktyvumas.
„Tačiau net ir toks augimas gali pakišti koją euro įsivedimui Lietuvoje, nes augsiantis nedarbo užmokestis neišvengiamai didins infliaciją“, – sakė Ž.Mauricas.
Ekonomika augs sparčiai
Šiemet Lietuva bus sparčiausiai auganti ekonomika Europos Sąjungoje – augimas sieks 4 proc. šiemet, kitąmet net 4,2 proc.
Ekonomiką augins tiek eksportas, tiek privatus vartojimas. Vartojimas augs dėl darbo užmokesčio augimo ir mažėsiančio nedarbo lygio.
Ž.Mauricas tikisi, kad įmonės dar kartą peržiūrės savo planus kelti darbuotojams atlyginimus. Ekonomisto teigimu, kelti atlyginimui resursų yra.
„Mes tikimės gana spartaus ekonomikos augimo, turėtų galų gale pradėti augti ir atlyginimai panašiu tempu, kaip auga ekonomika“, – sakė Ž.Mauricas.
Lietuvos augimas esąs tvariausias iš visų Baltijos šalių. Tą lemia subalansuota einamoji sąskaita, mažas įsiskolinimo lygis ir mažas privataus sektoriaus įsiskolinimas. Blogiausiai Lietuva atrodo būsto kainų srityje – norint nusipirkti būstą Vilniuje, Lietuvos gyventojui reikia dirbti dešimt metų ir visą savo uždarbį atidėti būsto pirkimui. Tuo metu Latvijoje užtektų 7 metų, Estijoje – 6,5 metų.
Reikia euro, ar ne?
Įsivedant eurą verslas ir gyventojai nepatiria lito ir euro valiutos keitimo išlaidų. Be to, valstybė labiau reklamuojama. Pavyzdžiui, Estijos ekonomikos rodikliai – itin geri, todėl ji dažnai minima Europoje, taigi traukia ir investuotojo akį.
Kaip didžiausius įstojimo į euro zoną minusus Ž.Mauricas mini įnašą į Europos stabilumo mechanizmą, moralinės rizikos problemą, kuri neskatina atsakomybės, nes „visi atsako už viską“.
Be to, įstojus į euro zoną sparčiau kyla prekių, paslaugų, nekilnojamojo turto kainos.
Kaip argumentai už įstojimą dažnai minimos mažesnės valstybės skolinimosi sąnaudos, daugiau užsienio investicijų. Tačiau, Ž.Maurico teigimu, empiriniai duomenys tokių teiginių nepatvirtina.
„Visų pirma, jei pažvelgsime į euro istoriją, tai euras išgyveno aukso amžių, kai visų šalių skolinimosi kaina buvo labai maža, nes pasitikėjimas euro zonos šalimis buvo labai didelis. Tačiau šiuo metu situacija yra pasikeitusi. Euras nuo 2008 metų negarantuoja, kad skolinimosi sąnaudos bus mažesnės. Prasidėjo naujas euro etapas. Euras savaime nesumažina skolinimosi sąnaudų. Šis periodas vis dar tęsiasi. Manyčiau, kad jis dar kelerius artimiausius metus tęsis“, – sakė Ž.Mauricas.
Jo teigimu, pavyzdžiui, Suomijos, įstojusios į euro zoną, skolinimosi sąnaudos ilgą laiką buvo mažesnės nei kaimynių Danijos ir Švedijos. Tačiau nuo 2008 metų suomiai skolinasi brangiau. Tos šalys, kurios turi eurą, šiuo metu moka papildomai už tai, kad jos yra euro zonoje.
„Jeigu euro zona išsikapanos iš savo problemų, tuomet mums tikrai palanku įsivesti eurą. Bet jei euro zona liks toje stadijoje, kurioje yra pastaruosius penkerius metus, geresnė strategija būtų būti visą laiką pasiruošus įsivesti eurą“, – kalbėjo ekonomistas.