Didžiausi skauduliai – mokesčiai ir demografija
Antradienį konferencijoje „Baltic Retail Forum 2016“ kalbėjęs „Nordea“ ekonomistas teigė, kad fundamentali Lietuvos problema yra ta, kad egzistuoja dideli mokesčiai, tačiau jų perskirstymas per valstybės biudžetą labai mažas.
„Tai yra daug sumokame, bet gauname mažai. Esame ne gerovės, o blogovės valstybė. Čia yra pagrindinis Lietuvos iššūkis“, – sakė Ž.Mauricas. Ekonomisto teigimu, nemažiau skausminga šalies problema išlieka didžiulis emigracijos lygis bei pajamų nelygybė, kuri Lietuvoje antra pagal dydį ES po Bulgarijos.
Ekonomistas spėja, kad būtent pajamų nelygybės veiksnys ir galėjo lemti Ramūno Karbauskio pergalę pastaruosiuose Seimo rinkimuose. Augantis atotrūkis tarp turtingiausių ir mažiausiai uždirbančių visuomenės narių didele dalimi lėmė ir „Brexit“ bei Donaldo Trumpo pergalę JAV.
Tiesa, ne viskas Lietuvos ūkio padangėje, anot Ž.Maurico, yra niūru. Lyginant su kitomis Europos šalimis, Lietuvoje ekonominė galia sukoncentruota jaunesniame gyventojų segmente. Be to, per pastaruosius penkerius metus bendras lietuvių sukauptas turtas paaugo daugiau nei du kartus.
„Ištikus naujai krizei tikrai nebūtų 2008 m. deja vu“, – patikino Ž.Mauricas, „Sutaupyti gyventojams pavyksta – vis didesnė gyventojų dalis neišleidžia paskutinių pinigų“, – sakė ekonomistas.
Buitinis alkoholizmas klesti
Optimistiškai Ž.Mauricas nusiteikęs ir dėl atlyginimų augimo dinamikos. Jis teigia, kad atlyginimai ir toliau augs greičiau nei ekonomika, o darbuotojai atsirieks vis didesnę BVP dalį. Ypač didelis potencialas algų didinimui esą yra mažmeninės prekybos sektoriuje.
Vis dėlto, kai kurios dabartinės lietuvių išlaidos struktūrų dalys stebina. Štai lyginant su kitais europiečiais neproporcingai didelė pajamų dalis mūsų šalyje skiriama alkoholiui. Be to, nors alkoholio suvartojimas restoranuose ar kavinėse palyginti nedidelis, tačiau buitinis alkoholizmas išsikerojęs.
Ž.Mauricas taip pat nuramino, kad nors šalyje vykdoma daug naujų NT projektų, burbulas šioje rinkoje nesiformuoja.
Nors šiuo metu pasaulio rinkų pasitikėjimas Lietuva yra kaip niekada didelis, tačiau išnaudoti viso augimo potencialo neleidžia vyraujantis neapibrėžtumas pasaulyje.
Globalizacijos pabaiga
Ž.Mauricas perspėjo, kad globalizacijos laikmetis eina į pabaigą, šalys vis dažniau regionalizuojasi ir užsidaro. Dėl to Lietuva Europos Sąjungai ypač svarbia tampa kaip didelė regioninė rinka, kadangi eksportas į Kiniją ar JAV stabiliai mažėja.
Pasaulyje stiprėjantis politinis neapibrėžtumas skaudžiai smogia ir ekonominiams lūkesčiams, dėl to ūkio augimas būsiąs vangus.
„Džiaugsimės, kad ekonomika apskritai auga, – pažymėjo Ž.Mauricas. – Strategijos, paremtos augimu, turės būti persvarstytos.“
„Nordea“ ekonomisto manymu, pasaulio ekonomikai judėti į priekį dabar padeda tik centrinių bankų vykdomas pigių pinigų liejimas į rinką bei rekordiškai žemos palūkanos, kurios, tikėtina, per artimiausius dvejus metus nebus pakeltos.
„Tol juda į priekį pasaulio ekonomika, kol liejami tokie pinigai“, – teigė Ž.Mauricas.
