Bet finansų ministras ramina, kad, nors kovą teks mažinti BVP augimo prognozę, bendro biudžeto surinkimo tai nepaveiks, nes ir toliau laukiama vidaus vartojimo, atlyginimų augimo ir darbo rinkos plėtros.
Pernai Vyriausybė prognozavo, kad 2015 m. šalies ūkis stiebsis 0,3–0,4 proc., Lietuvos banko prognozė – 0,3 proc. mažesnė, o Europos Komisija šį mėnesį paskelbė, kad Lietuvos BVP augs trimis procentais.
„Ketvirtadalis eksporto keliauja į NVS valstybes – Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną ir kažkiek Ukrainą, ten situacija prastesnė, nei buvo tikėtasi. Lietuvai didelių gerų žinių tikėtis nevertėtų, dėl to reiktų turėti planą „B“ ir stebėti konsensusą Rytuose“, – sako „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Danske Bank“ analitiko Baltijos šalims Roko Grajausko teigimu, gelbėja tai, kad didžioji dalis – 88 proc. – eksportuojamos produkcijos į Rusiją yra reeksportas. „Reeksporto reikšmė mažesnė, nei vietinės produkcijos, be to matome, kad mūsų verslininkai sugeba gana lanksčiai prisitaikyti prie naujų sąlygų, prie eksporto susitraukimo į Rusiją ir gana sėkmingai realizuoja save naujose rinkose“, – mano R. Grajauskas.
Savo ruožtu, finansų ministras tikina, kad mokesčių surinkimo prognozė nebus keičiama. „Nekeisime mokesčių surinkimo prognozių, nes yra kitų faktorių: vidaus vartojimo augimas, darbo rinkos plėtra, žmonių pajamų augimas, kuris mums užtikrina, kad suplanuotus mokesčius surinksime, nepaisant to, kad realų BVP augimą teks matyti šiek tiek mažesnį, nei oficialiai prognozuota“, – tikina Rimantas Šadžius.
