Ji galėtų pasikeisti, jei technologinės įmonės dažniau kviestų vaikus apsilankyti pas save – tuo įsitikinusi profesinės savanorystės projekte „Kam to reikia?!” dalyvaujanti specialistė Kristina Migonė, grūdų perdirbimo bendrovės „Malsena plius“ rinkodaros vadovė.
- Kristina, apsilankyti savo įmonėje vaikus kviečiate jau nuo 2008 metų. Kaip atrodo Jūsų komandos susitikimai su mokiniais?
- Pastaruosius 6 metus bendrovėje vykdome edukacinius projektus: kviečiame vaikus pas mus apsilankyti, pamatyti, kaip veikia modernus šiuolaikinis malūnas bei kaip atrodo įvairūs gamybos procesai. Kad būtų įdomiau, tuo pačiu vaikams siūlome patiems pabandyti pagaminti duonos. Mokiniams rodome, kaip mūsų įmonėje dirba kokybės laboratorijos specialistai, malūno operatoriai, gaminių technologai ar elektrotechnikai. Tokiuose susitikimuose iš viso jau spėjo sudalyvauti apie 4 tūkst. mokinių.
Kad būtų įdomiau, tuo pačiu vaikams siūlome patiems pabandyti pagaminti duonos.
Per šį laiką pastebėjome, kad jauni žmonės dažniausiai nežino daugelio mums įprastų dalykų. Juos stebina ir tai, kad malūnas veikia kaip visiškai kompiuterizuota sistema, ir tai, jog mūsų komandos malūnininkai įprastai technologijų mokslus baigia Šveicarijoje, kur mokosi vienoje iš pasaulyje lyderiaujančių grūdų perdirbimo technologijos mokyklų. Su kolegomis dažnai pokštaujame, kad iki susitikimo mokiniai tikriausiai galvoja, jog grūdus malame savo rankomis, sukdami medines svirtis bei naudodami stipininį malūną.
- Kaip manote, ką toks susidūrimas su Jūsų darbo specifika mokiniams suteikia?
- Manau, kad keičia jų požiūrį. Iki susitikimo visas mūsų įprastas gamybos procesas mokiniams atrodo apgaubtas mistikos. Susitikimų metu labai daug kalbamės: pirmiausia mes patys daug pasakojame apie įmonę ar konkrečių specialistų darbą bei reikalingas kompentencijas, po to drąsesni mokiniai užduoda mums klausimus.
Su kolegomis dažnai pokštaujame, kad iki susitikimo mokiniai tikriausiai galvoja, jog grūdus malame savo rankomis, sukdami medines svirtis bei naudodami stipininį malūną.
Mokiniams aktualu, ką reikia baigti norint dirbti tokį darbą kaip mūsų. Įdomu tai, kad kone kiekvienais metais pastebime, jog jaunus žmones labiausiai domina socialiniai mokslai bei populiariosios specialybės, o gamybos ar kokybės specialistų darbas mokiniams vis dar neatrodo aktualus.
Kartu su komandos nariais stengiamės pakeisti šį požiūrį, siūlome pas mus atlikti praktiką ir savo akimis pamatyti, kaip atrodo darbas konkrečioje pramoninėje bendrovėje. Manau, kad mums pavyksta keisti vaikų mąstymą, tačiau norint pasiekti geresnių rezultatų visos šalies mastu reikėtų, kad įsitrauktų daugiau Lietuvoje veikiančių įmonių.
- Kristina, kaip manote, kodėl bendrovės turėtų įsitraukti į profesinės savanorystės iniciatyvą „Kam to reikia?!”, kurią įkurė „Swedbank“ bei „Omnitel“?
- Manau, kad toks įsitraukimas suteikia visapusės naudos: dalyvaujantys darbuotojai – įmonių specialistai, pasakodami vaikams apie savo darbą, mokosi viešai kalbėti, pasiruošia įdomiai pristatyti savo įmonę. Tuo pačiu mokiniai gali savo akimis pamatyti, kaip atrodo konkreti specialybė, ir pamatę daug rečiau vadovaujasi iliuzijomis, įgyja praktinių žinių.
