– Savo darbe nuolat sutinkate kūrybingus žmones, turinčius daug potencialo. Kaip manote, ar galima pastebėti kūrybingumą dar mokyklose suole?
– Be abejonės. Manau, kad visi vaikai iš prigimties yra labai kūrybingi – geriausiai tai rodo jų sugebėjimas meluoti ir išsisukinėti iš keblių situacijų. Apgaudinėti tėvus jiems be galo paprasta. Be to, vaikai atranda įdomius sprendimus, ką galima padaryti su jų žaislais. Suaugę tokių dažnai net nesugalvotų.
Kūrybingas žmogus, kad ir kokio amžiaus jis būtų, laužo mąstymo standartus, bet daro tai labai kryptingai, siekdamas savo tikslų, rezultato. Gaila, bet bėgant laikui kai kurie žmonės netenka šios savybės – tėvai ar kiti suaugusieji vaikams ima drausti, liepia nesikišti į svetimus reikalus, prašo neužduoti kvailų klausimų. Toks požiūris mažina vaikų smalsumą ir naikina kūrybinį potencialą.
Vaikai iš prigimties yra labai kūrybingi – geriausiai tai rodo jų sugebėjimas meluoti ir išsisukinėti iš keblių situacijų.
– Su jaunais žmonėmis daug laiko praleidžia ne tik tėvai bei draugai, bet ir mokytojai. Ar jie gali kaip nors prisidėti prie kūrybingumo puoselėjimo?
– Manau, kad geras mokytojas dirba taip pat, kaip ir geras įmonės komandos vadovas. O ką jis daro? Jis ne kontroliuoja, o moderuoja aplinką – kaip režisierius ar dirigentas, jei norite vaizdingesnio paaiškinimo. Todėl geras mokytojas ieško ir visada randa kiekvieno mokinio galimybių atskleisti savo potencialą, o jos jau labiausiai padeda vaikams judėti į priekį.
Be abejo, mokytojas yra vienas iš tų žmonių, kurie gali pastebėti vaikų gabumus ir kryptingai juos puoselėti. Vaikams tereikia surasti gerą aplinką ar vaidmenį, kurį jie gali atlikti, ir jie patys atsiskleis. Tokių vaidmenų yra net ir organizuojant renginį klasėje: vienas juk gali būti atsakingas už dekoracijas, kitas – už scenarijų, o trečias – už planavimą. Ir taip visi parodys, ką gali sukurti.
– Ne tik vadovaujate kūrybingiems žmonėms, bet ir dalyvaujate darbo pokalbiuose, atrenkate, kas galėtų dirbti kūrybinėje agentūroje. Ar galite iš karto atskirti kūrybingą žmogų ar dėmesio vertą idėją?
– Kalbant apie žmones, pirmiausia į akis krenta tai, kaip žmogus moka bendrauti. Tačiau komunikabilumas, nors ir padeda sudaryti stiprų pirmąjį įspūdį, nėra labai geras kūrybingumo vertinimo rodiklis. Būna netipiškai ar net keistai bendraujančių, nekalbių žmonių, kurie iš tiesų yra nepaprastai talentingi ir gali daug pasiekti. Pasaulyje daug tokių pavyzdžių.
Pokalbis visada pasakys mažiau nei darbai.
Be to, pokalbis visada pasakys mažiau, nei darbai. Todėl po pokalbio visuomet paprašau parodyti darbų pavyzdžius. Jei jie geri, įdomūs, nestandartiniai bei tikslingi, jie labai gerai atskleidžia mąstymo tipą. Po to stebiu, kaip žmogus dirba komandoje, kaip reaguoja į aplinką, vertina aplinkybes, ar turi savyje noro tobulėti ir kažko siekti. Talentą pažinsi iš noro tobulėti ir siekti geresnių rezultatų – manau, kad šiuos bruožus taip pat galima pastebėti mokykloje, kol žmogus dar jaunas.
– Dabartiniai vaikai gyvena socialinių tinklų, interneto ir masinės žiniasklaidos pasaulyje, kasdien mato tiek informacijos, kiek prieš šimtmetį žmogus neperskaitydavo per visą gyvenimą. Kaip jūs vertinate tokį triukšmingą dabartinį informacijos lauką, ar jis netrukdo geroms idėjoms ir kūrybingumo plėtrai? O gal, atvirkščiai, padeda?
– Galima vertinti įvairiai, bet jei kalbėsime apie idėjų sklaidą, tai manau, kad gyvename labai įdomiais laikais – pavyzdžiui, socialiniai tinklai mums leidžia parodyti pasauliui bet kokią savo kūrybą. Galime sėdėti kavinėje, prisijungę prie nemokamo interneto, ir „Facebook“ paskyroje dalintis juokingais videofailais apie visuomenines aktualijas. Ir jei šie video įrašai bus tikrai geri, ironiški, stilingi, jie sulauks kitų pripažinimo ir virusinio populiarumo. Vienas geriausių pavyzdžių – Tado Vidmanto darbai.
Be to, internetas neapriboja tavęs pagal buvimo vietą, neturi būti Vilniuje, kad galėtum kurti ir siekti rezultatų. Man net labai patinka mažesni miesteliai ir jų gyventojai, nes Klaipėdoje, Šiauliuose ar Lazdijuose žmonės labiau stengiasi, kad pasiektų savo tikslų, jie nuveikia žygdarbius.
Aš, pavyzdžiui, džiaugiuosi ir dėl tų, kurie iškeliauja iš šalies ir gyvena, dirba ar mokosi užsienyje. Svarbu, kad tie žmonės sukauptų daug patirties, prisigaudytų įvairiausių idėjų ir tuomet grįžtų čia, kurtų ir įgyvendintų savo planus. Ir tai bus didelis mūsų visų laimėjimas.
Pats pasakyčiau, kad kiekvienas žmogus yra kūrybingas, tačiau tik kūrybingi žmonės tai žino.
– Ant Šiuolaikinio meno centro sienos parašyta, kad „Kiekvienas yra menininkas, bet tik menininkai tai žino“. Ką manote apie šį užrašą?
– Na, „menininkas“ turbūt yra labai pretenzingas žodis, bet turiu sutikti su šia mintimi. Pats pasakyčiau, kad kiekvienas žmogus yra kūrybingas, tačiau tik kūrybingi žmonės tai žino. Ne tik žino, bet ir naudojasi tuo žinojimu: atima iš kitų geras idėjas ir jas perkuria, pritaiko iš naujo, naujiems auditorijos poreikiams, kitiems standartams.
Bet tikrai negaliu pasakyti, kas yra „menininkas“. Man šis žodis turi labai daug reikšmių, todėl „menininkais“ laikau ir fizikus, pavyzdžiui, brolius Vizbarus – jie be galo talentingi žmonės, tikri džiazuotojai iš „Brolis Semiconductors“. Tai, ką jie daro su technologijomis, yra tiesiog nepakartojama.
– Tomai, o ar norėtumėte sukurti reklamos strategiją, pavyzdžiui, mokyklai? Nuo ko pradėtumėte tai daryti?
– Tai būtų labai įdomus darbas, tačiau abstrakčios strategijos sukurti juk negali. Todėl reikia tiksliai žinoti, ko sieki bei kaip tai ketini padaryti. Kalbant apie mokyklą – turi gerai žinoti savo auditoriją, kam apie tą mokyklą pasakosi, ir surasti jos išskirtinumą.
Yra mokyklų, kurios kuriasi gerą vardą pačios. Tuo man labai patinka Vilniaus Mikalojaus Daukšos mokykla, ją lanko mano vaikai. Ši mokykla kaip tik labai aiškiai save pozicionuoja – visa mokyklos bendruomenė žino, kad ankstesnė mokykla buvo prasta, ir reikia prikelti mokyklą iš naujo, atkurti ją ne tik fiziškai ar emociškai, bet ir dvasiškai. Ir kasmet matai ne tik to kūrimo procesą, bet ir gerėjantį rezultatą. Manau, kad tai puikus kūrybiškumo pavyzdys, kai bendruomenė pati žino, kur slypi jos unikalumas.
