Biotechnologijos – šalies raktas į regioninę lyderystę
Tiek šalies politikai, tiek ekspertai sutaria, jog aukštą pridėtinę vertę kuriantys gyvybės mokslai yra vienas iš sektorių, kuriuos reikėtų prioritetizuoti siekiant regioninės lyderystės. Lietuvoje sparčiai vystosi daugelis gyvybės mokslų sričių, tačiau labiausiai pažengusia iš jų galėtume vadinti biotechnologijas. Kasmet Lietuvos biotechnologijų ir farmacijos sektoriaus pardavimai auga maždaug 22 proc. – net 7 proc. daugiau nei pasaulio vidurkis. Be to, apie 80 proc. paslaugų ir produktų eksportuojama.
Pirmosios biotechnologijos įmonės Lietuvoje pradėjo kurtis nepriklausomybės pradžioje, prieš maždaug dvidešimt metų. Tarp šalies biotechnologijų pradininkų yra tokios aukščiausius pasaulinius standartus atitinkančios bendrovės kaip neseniai tarptautinės farmacijos grupės „Thermofisher“ dalimi tapęs „Fermentas“ ar pirmąjį lietuvišką vaistą JAV rinkoje užregistravusi „Sicor Biotech/TEVA“ kompanija. Tačiau turime ne tik biotechnologijų gigantų, bet ir perspektyvių pradedančiųjų: šiuo metu vis dažniau nedideles bendroves – „startuolius“ – kuria jauni biotechnologai, siekiantys suderinti mokslinius atradimus ir komercinį produkcijos patrauklumą.
Turime ir šalies, ir pasaulinio masto „startuolių“
Pastaruoju metu Lietuvoje galime pastebėti „startuolių“ skaičiaus didėjimą: vykdoma nemažai tiek verslo, tiek valstybės inicijuojamų jaunųjų verslininkų skatinimo projektų. Viena iš daugiausiai „startuolių“ skatinime nuveikusių institucijų – Mokslo, Inovacijų ir Technologijų Agentūra (MITA), reguliariai skelbianti konkursus mokslinių idėjų vystymo finansavimui gauti. Į šalyje veikiančius „startuolius“ taip pat investuoja ir rizikos kapitalo fondai.
Šiemet viena iš MITA finansavimą gavusių bendrovių – biotechnologijų „startuolis“ UAB „IMD Technologies“, gaminantis aplinkai draugišką transporto srityje naudojamą biopoliolį ir epoksidinį aliejų, pakeisiantį kosmetikos, žaislų bei PVC žaliavos gamyboje naudojamus ftalatus, kuriuos ketinama uždrausti Europos Sąjungoje. Bendrovė taip pat teikia tyrimų ir produktų analizės paslaugas įvairioms verslo įmonėms. Pasak įmonės generalinės direktorės Monikos Kavaliauskės, „IMD technologies“ jau yra pasirengusi priimti užsakymus ir derasi su keliais galimais klientais. Tolesnis bendrovės planas yra vystyti nuosavų fermentų, kuriuos būtų galima naudoti produktų gamyboje, paieškas.
 |
| „Life Sciences Baltics“ organizatorių nuotr./Paulius Lukauskas |
Tuo tarpu VšĮ „Versli Lietuva“ generalinio direktoriaus Pauliaus Lukausko teigimu, kalbėdami apie Lietuvos biotechnologijų „startuolius“ turėtume mąstyti ne tik apie šalies, bet ir pasaulinėje rinkoje sėkmingas bendroves. Pasak jo, puikus to pavyzdys – UAB „Fermentas“.
„Lietuvos mastu „Fermentas“ yra didelė įmonė, tačiau amerikiečių gigantui „ThermoFisher“ ji buvo tarsi „startuolis“, kuris sugebėjo išvystyti konkurencingus produktus ir suburti talentingų žmonių kolektyvą. „ThermoFisher“ pamatė galimybę savo verslą papildyti ne tik inovatyviais produktais, atveriančiais naujas rinkas, bet ir talentingais darbuotojais“, – aiškino P.Lukauskas.
Trūksta sisteminio požiūrio į „startuolių“ skatinimą
Vis dėlto, pasak P. Lukausko, šaliai svarbioje biotechnologijų srityje vis dar trūksta ilgalaikių „startuolių“ skatinimo programų: „Kai kurios gyvybės mokslų sritys, kaip lazeriai arba ultragarsas, paruošia stiprius studentus ir skatina juos vystyti savo verslo idėjas. Tuo tarpu biotechnologijų srityje turime labai stiprų mokslinį potencialą, tačiau studentai nėra mokomi kaip mąstyti apie savo idėjas versliai. Matome pavienes kai kurių profesorių iniciatyvas, tačiau tai nėra sudėtinė akademinių programų dalis. Šiuo atveju reikia ilgalaikių verslo bei valstybės vykdomų skatinimo programų“.
Jam pritaria ir Izraelio technologinių inkubatorių įkūrėja ir buvusi vadovė Rina Pridor, tarptautinės konferencijos „Life Sciences Baltic 2012“ metu pristatysianti šalies patirtį siekiant tapti pasauline „startuolių“ sostine. Izraelis turi tankiausią pasaulyje technologinių „startuolių“ tinklą, o šios įmonės pritraukia daugiau rizikos kapitalo vienam žmogui nei bet kurioje kitoje pasaulio šalyje. Pasak R. Pridor, tokią Izraelio sėkmę lėmė unikali tam palankių faktorių kombinacija.
„Visų pirma, mūsų kultūra nuo mažens skatina netradicinį mąstymą, verslumą ir inovacijas, be to, turime puikią švietimo ir mokslo sistemą. Mūsų inovacijų sektoriaus vystymąsi lėmė ir išorinės aplinkybės: neturime jokių gamtinių išteklių, nuolat kariaujame, todėl galime savo karines technologijas pritaikyti civiliniams tyrimams, taip pat labai daug naudos mums atnešė devintojo dešimtmečio pabaigoje vykusi masinė intelektualių ir verslių žmonių imigracija iš buvusiosios Sovietų Sąjungos,“ – Izraelio sėkmės priežasties vardino R. Pridor. Tačiau, pasak jos, viena svarbiausių sąlygų – vyriausybės sprendimas skatinti inovacijas ne tik kalbant apie jų svarbą, bet ir prisiimant didžiąją dalį finansinės tyrimų ir vystymo projektų rizikos.
Verslumo įgūdžiams ugdyti – technologiniai inkubatoriai
Svarbi Izraelio „startuolių“ skatinimo programos dalis yra aukštųjų technologijų inkubatoriai, padedantys mokslininkams, kuriems trūksta verslumo įgūdžių sudominti investuotojus. Šiuo metu Izraelyje yra 25 tokie inkubatoriai, vienas iš jų yra skirtas tik biotechnologijų projektams. Pasak R. Pridor, gyvybės mokslų projektai sudaro apie 60 proc. visų inkubatoriuose vystomų projektų.
„Inkubatorius yra pelno siekianti organizacija, turinti privačius savininkus, tačiau remiama vyriausybės. Būtent vyriausybė prisiima visą riziką, tuo tarpu inkubatoriuje yra suteikiamos visos sąlygos išvystyti technologiškai inovatyvias idėjas iki komercinio projekto, galinčio pritraukti privačių investicijų“, – inkubatorių veikimo principą aiškino R. Pridor.
Vienu metu viename inkubatoriuje vystoma dešimt projektų, o visas procesas užtrunka maždaug dvejus-trejus metus. Vienam projektui vystyti skiriama iki 1,8 mln. JAV dolerių paramos. Inkubatoriuose mokslininkams suteikiama galimybė naudotis tyrimams reikalinga įranga, gauti technologinę, administracinę bei logistinę paramą projektams. Taip pat teikiamas finansavimas, vadybinė pagalba, pagalba nustatant verslo kryptį bei komercializuojantis. Šiuo metu technologinių inkubatorių programos pagalba kasmet įkuriama apie 80 naujų „startuolių“. Skaičiuojama, jog verslo suteiktas finansavimas išvystytiems projektams 5-6 kartus viršijo vyriausybės investicijas.
Komentuodamas Izraelio patirtį, Paulius Lukauskas teigė, jog labai svarbu, kad verslo pasaulio atstovai skatintų studentus ar jaunus mokslininkus imtis savo verslo. Jis pabrėžė, jog analogiški, tik mažesnio masto, projektai jau vykdomi ir Lietuvoje. Pati naujausia „startuolių“ skatinimo iniciatyva yra „Life Sciences Baltics“ organizuojami verslumo mokymai. Dviejų dienų seminaro metu „startuoliai“ susipažins su patentavimo, komercializavimo, kompanijos kūrimo subtilybėmis ir geriau pasiruoš pristatyti save investuotojams. Tikimasi, jog šios iniciatyvos peraugs į ilgalaikius projektus.
