Latvija nuo šių metų padidino įmokas į kaupiamuosius pensijų fondus iki 4 proc., kai anksčiau ši suma siekė 2 proc. gaunamo darbo užmokesčio. Tokį sprendimą Latvijos Vyriausybė priėmė išklausiusi Socialinės gerovės ministerijos išvadų. Numatyta, kad nuo 2015-ųjų įmoka sudarys 5 proc. pajamų, o 2016 metais – 6 proc.
Panašią trinarę sistemą, kokia jau po metų pradės veikti Lietuvoje, naudoja kita Baltijos šalis Estija. Ji savo piliečiams nuo šių metų pradžios grąžino prieš krizę galiojusius dydžius – valstybė skiria 4 proc., o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Iki 2012 metų pradžios valstybė skyrė 2 proc., o asmuo – 1 proc.
Tačiau tiems kaupiantiesiems, kurie per krizę nebuvo nutraukę savo asmeninių įmokų, 2014–2017 metais Estija kaip kompensaciją skirs 6 vietoj privalomų 4 proc.
Lietuvoje nuo šių metų daugiau kaip milijonas senatvei kaupiančių dirbančiųjų galės rinktis – arba likti su maža valstybės įmoka, arba apsispręsti mokėti papildomai ir gauti iš valstybės didesnę įmoką.
Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis – jie patys mokės papildomą 1 proc. nuo savo darbo užmokesčio įmoką, o iš valstybės gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc.
Lietuvos leidimas žmonėms spręsti, kaip jie nori pasirūpinti savo ateities finansais, Estijos trinarės sistemos įmokų didinimas bei Latvijos pervedimų didėjimas sudaro geresnes galimybes kaupti visiems Baltijos šalių piliečiams. Deja, kol kas tik vienintelė Estija yra įsivedusi kompensavimo mechanizmą, kuriuo numatoma, kaip bus atlyginami per sunkius krizės metus žmonių patirti praradimai.
