„Turime pripažinti, kad naujoji sistema, nors ir turi tam tikrų ydų, yra neabejotinai geresnė nei veikusi iki šiol, nes sudaro geresnes galimybes kaupti senatvei tiems, kurie rūpinasi savo pensija. Milijonas dirbančiųjų turės priimti sprendimą dėl ateities ir tai bus didelis iššūkis visai sistemai – tiek patiems kaupiantiesiems, tiek rinkai, tiek valstybei“, – sako Šarūnas Ruzgys, Lietuvos investicijų ir pensijų fondų asociacijos prezidentas.
Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje. Nuo 2013-ųjų pagrindinė dalis, kuri bus išskaičiuojama iš jau mokamų asmens socialinių mokesčių, sudarys 2,5 proc. gaunamo darbo užmokesčio, o nuo 2014-ųjų – 2 proc.
Nuo sausio 1 dienos į sistemą ateisiantiems naujiems kaupėjams nuo 2014 m. jau bus taikomas naujas modelis – į pensijų fondus jie mokės papildomą 1 proc. nuo darbo užmokesčio dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gaus papildomą skatinamąją įmoką, kuri sudarys 1 proc. vidutinio darbo užmokesčio šalyje.
„Sodros“ atliekami pervedimai į antros pakopos pensijų fondus praėjusius metus siekė 1,5 proc. Nuo šių metų jie didėja iki 2,5, nuo 2014 m. – 2, o nuo 2020 m. – 3,5 proc.
Tokią trinarę sistemą šiais metais galės pasirinkti ir jau dabar kaupimo sistemoje dalyvaujantieji. Jiems balandžio–rugpjūčio mėnesiais tereikės parašyti prašymą tam fondui, kuriame kaupiama dalis jo pensijos, ir į jį žmogus galės mokėti papildomą 1 proc. dydžio kaupiamąją įmoką, o iš valstybės biudžeto gauti papildomą skatinamąją 1 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio įmoką.
„Panašią trinarę sistemą naudoja kita Baltijos šalis Estija. Jos piliečiams valstybė nuo praėjusių metų skiria 4, o pats žmogus susimoka dar 2 proc. Latvija nuo šių metų padidino įmokas ir dabar į pensijų kaupimo sąskaitas perveda 4 proc. nuo kaupiančiojo gaunamų pajamų. Po sunkios finansų krizės pensijų kaupimo sistemos atsitiesia ne vienoje šalyje“, – tvirtina Š. Ruzgys.
Naujajai kaupimo sistemai pritarta kelios savaitės iki Naujųjų metų. Pasak Š. Ruzgio, tai reikšminga data milijonui lietuvių, kurie dalį ateities finansų kaupia antros pakopos kaupiamuosiuose fonduose ir sistemos pokyčių laukė daugiau nei trejus metus.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atliktais skaičiavimais, naujoji pensijų kaupimo sistema padės užtikrinti, kad ateities pensininkai gautų bent 40 proc. savo buvusio atlyginimo pensijas. Pagal ministerijos prognozes, jei žmogus nekauptų papildomos pensijos dalies senatvei pensijų fonduose ilguoju laikotarpiu žmogaus pensija sumažėtų nuo 40 proc. iki 27 proc., palyginus ją su vidutiniu atlyginimu.
Tie, kurie nusprendė visgi savo senatvę patikėti valstybei, 2013 m. balandžio–rugpjūčio mėnesiais galės sustabdyti dalyvavimą pensijų kaupimo sistemoje. Tiesa, vėliau vieną kartą jiems bus leidžiama persigalvoti ir toliau tęsti kaupimą pensijų fonde.
Kitas svarbus pokytis – tai, kad numatytos papildomos 2 proc. vidutinio šalies darbo užmokesčio dydžio įmokos vienam iš pensijų kaupime dalyvaujančių tėvų, kurie augins vaiką iki trejų metų ir gaus motinystės (tėvystės) pašalpą iš „Sodros“ arba bus draudžiami pensijai gauti valstybės lėšomis. Šios įmokos bus dvigubinamos, jei būtų auginami du vaikai iki trijų metų ir trigubinamos, jei trys.
