Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

10 įdomiausių 2021 m. mokslo rekordų: nuo ilgiausių urvų iki žemiausios temperatūros

Kiekvienais metais įvairių sričių mokslininkai stebina naujais tyrimais, pasiekimais ir sulaužytais rekordais. 2021 metai – ne išimtis. Štai įdomiausi mokslo rekordai, pasiekti arba pagerinti šiemet.
knyga
Knyga / 123RF.com nuotr.

1. Trilijoninė matematinės konstantos π reikšmė

Turbūt daug kas iš mokyklos suolo prisimena 3,14 skaičių derinį ir tai, tokia išraiška buvo tik suapvalinta begalinės matematinės konstantos pateiktis.

Rugpjūčio mėnesį Šveicarijos mokslininkai pasiekė tiksliausios π reikšmės rekordą pasitelkę superkompiuterį. Apskaičiavus garsųjį skaičių, gauta iki 68,2 trilijono skaitmenų.

Garsioji konstanta π (tariama pi) yra apskritimo ilgio ir jo skersmens santykis. Pavadinimas „pi“ kilęs iš 16-osios graikų abėcėlės raidės ir matematikų naudojamas konstantai žymėti nuo XVIII a. pradžios. Pirmieji 10 pi skaitmenų yra 3,141592653, tačiau konstanta yra vadinamasis iracionalusis skaičius, t. y. jos negalima išreikšti įprasta trupmena ir ji turi begalinį skaičių skaitmenų po kablelio.

2. Seniausia juodoji skylė

Sausio mėnesį publikuotame tyrime astronomai paskelbė apie naujai atrastą juodąją skylę, kuri susiformavo kai Visatai buvo vos 670 mln. metų.

Naujai atrasta supermasyvi juodoji skylė J0313-1806, kurios masė prilygsta 1,6 mlrd. saulių, yra dvigubai sunkesnė ir 20 mln. metų senesnė už ankstesnę seniausios žinomos juodosios skylės rekordininkę.

123RF.com nuotr./Super masyvios juodosios skylės iliustracija
123RF.com nuotr./Super masyvios juodosios skylės iliustracija

Tokios milžiniškos supermasyvios juodosios skylės atradimas meta iššūkį astronomų supratimui apie tai, kaip šie kosminiai kūnai susiformavo.

Manoma, kad supermasyvios juodosios skylės išauga iš mažesnių pradinių juodųjų skylių, kurios praryja materiją. Tačiau tyrime mokslininkai apskaičiavo, kad net jei J0313-1806 sėkla susiformavo iškart po pirmųjų Visatos žvaigždžių ir augo kuo sparčiau, jos pradinė masė turėjo būti ne mažesnė kaip 10 000 saulių.

Įprastu būdu, kai pradinės juodosios skylės susiformuoja žlungant masyvioms žvaigždėms, jos gali susidaryti tik iki kelių tūkstančių kartų didesnį masyvą, lyginant su mūsų Saule.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai