Tiesa, svajoti reikėjo ne taip ir ilgai – nešiojamasis (ar, tiksliau, panešamas) kompiuteris „IBM 5100“ buvo išleistas dar 1975-ųjų rugsėjį. Kokie dar kompiuteriai ir kaip pakeitė pasaulio istoriją?
„Tobulėdami kompiuteriai tapo ne tik mūsų darbo, bet ir pramogų įrankiais. Šiandien vien Lietuvoje asmeninį kompiuterį turi 4 iš 5 gyventojų, o visame pasaulyje jų priskaičiuojama virš 2 milijardų. Galingą, bet lengvą, į rankinę telpantį kompiuterį šiandien gali įsigyti kiekvienas ir tam nereikia metų metus taupyti“, – sako „Telia“ kompiuterių pardavimų vadovas Simonas Tilindis.
Žinoma, taip buvo ne visada. Antai ir 45-metį švenčiantis „IBM 5100“, nors buvo vadinamas asmeniniu kompiuteriu, kainavo įspūdingus 9 tūkst. dolerių (šiandienos pinigais – 43 tūkst. dolerių arba apie 36 tūkst. eurų). Ir tai tik bazinės versijos kaina – galingiausias „IBM 5100“ atsiėjo dukart brangiau.
Akivaizdu, kad tokį „asmeninį“ kompiuterį sau leisti galėjo anaiptol ne kiekvienas. Vis tik „IBM 5100“ vadinamas svarbiu to meto pasiekimu, mat viename korpuse turėjo visus esminius elementus – klaviatūrą, 12,7 cm skersmens CRT ekranėlį (mažesnį nei šiuolaikinio išmaniojo!), procesorių, nuolatinę ir darbinę atmintį bei kasetinį duomenų skaitytuvą. Šį kompiuterį buvo galima patogiai supakuoti į specialiai tam skirtą lagaminą, o šis krovinys svėrė apie 25 kg.
S.Tilindis kviečia prisiminti kitus istorinę reikšmę ir pripažinimą įgijusius kompiuterius.
„Xerox Alto“
Šiandien kompiuterius galime valdyti liesdami jų ekranus ar net su jais kalbėdami, bet anksčiau jie suprasdavo tik klaviatūra parašytas užduotis. 1973-aisiais pristatytas „Xerox Alto“ buvo pirmasis, turėjęs grafinę vartotojo sąsają ir šiandien neatskiriamą kompiuterio priedą, pelytę. Nors buvo pagaminta apie 2 tūkst. šių kompiuterių, žmonės jų nusipirkti negalėjo – „Alto“ naudojo tik pačios „Xerox“ darbuotojai ir dalis universitetų. Nors kažin, ar kas būtų pirkęs „Alto“ namams, mat jo kaina siekė 12 tūkst. dolerių (šiandienos pinigais – apie 70 tūkst. dolerių). Beje, iš „Alto“ mokėsi net „Apple“ inžinieriai, kurdami pele valdomą grafinę vartotojo sąsają.
„Apple II“
Pirmasis „Apple“ kompiuteris „Apple I“ dienos šviesą išvydo 1976 metais, tačiau tikruoju tramplinu į sėkmę ir pripažinimą tapo po metų pristatyta antroji namų kompiuterio versija „Apple II“. Tai buvo vienas pirmųjų komerciškai sėkmingų serijinių kompiuterių, o modifikuotų ir nuolat tobulinamų „Apple II“ kompiuterių gamyba tęsėsi iki pat 1993 metų. Viena svarbiausių „Apple II“ sėkmės priežasčių buvo ta, kad šis kompiuteris buvo skirtas paprastiems namų vartotojams, o ne verslui ar technologijų entuziastams. Be to, kitaip nei dauguma to meto kompiuterių, „Apple II“ palaikė spalvotą grafiką. Dėl to ir „Apple“ logotipas anuomet turėjo vaivorykštės juostas.
IBM PC
Konkurentams stiprinant pozicijas asmeninių kompiuterių rinkoje, šiuo keliu pasuko ir IBM. 1981-ųjų rugpjūtį išleistas „IBM 5150“ vadinamas pirmu išties asmeniniu šios kompanijos kompiuteriu. Jo kaina siekė nuo 1,5 tūkst. dolerių (šiandien tai būtų apie 4,3 tūkst. dolerių). Išsiskyrė jis ne tik sąlyginai maža kaina, bet ir patogia programine įranga – kompiuteriu galėjo naudotis ir žmogus, nežinantis jo konstrukcinių smulkmenų. IBM asmeniniai kompiuteriai ilgainiui nubraižė rinkos standartus, o „IBM compatible“ (liet. suderinamas su IBM) tapo etalonu kitiems įrangos gamintojams.
„Apple Macintosh“
McIntosh obuolių veisle pavadintą „Apple“ kompiuterį pristatė garsioji „1984“ reklama, žadėjusi perversmą kompiuterių rinkoje. Tai nebuvo pirmas kompiuteris rinkoje su grafine vartotojo sąsaja ir jai valdyti skirta pele, bet jis tapo pirmuoju, sulaukusiu reikšmingo žmonių susidomėjimo. Sunkumų „Apple“ kėlė tai, kad praktiškai visos to meto programos veikė komandinėmis eilutėmis, todėl kompanija kreipėsi į jų kūrėjus (tarp jų ir „Microsoft“), kad šie perkeltų programas į „langus“.
„NeXT Cube“
1985-aisiais iš „Apple“ atleistas jos įkūrėjas Steve‘as Jobsas nesėdėjo rankų sudėjęs: jis įkūrė naują kompaniją „NeXT“, kuri gamino kompiuterius, pirmiausia orientuotus į švietimo įstaigas. Tačiau šie kompiuteriai buvo tokie brangūs, kad juos mažai kas galėjo sau leisti. Ir nors komercinės sėkmės nesulaukė, 1990-aisiais išleistas „NeXT Cube“ svarbus dėl dviejų priežasčių. Pirma, būtent šiuo įrenginiu naudojosi „interneto tėvu“ vadinamas Timas Bernersas Lee, „NeXT Cube“ įkurdinęs ir pirmąjį žiniatinklio serverį. Antra, „NeXT Cube“ naudojo „NeXT STEP“ operacinė sistemą, kuri, S. Jobsui grįžus į „Apple“, tapo „Mac OS X“ pagrindu.
„ThinkPad“
Į verslą orientuotų kompiuterių segmente bene geriausiai žinomas prekės ženklas – „ThinkPad“. Pirmą kartą juodi, minimalistinio dizaino, griežtų formų IBM „ThinkPad“ kompiuteriai prekyboje pasirodė 1992 metais. Nuo tada jie tapo patvarumo ir patikimumo sinonimu, o iki 2003 metų „ThinkPad“ buvo vieninteliai nešiojamieji kompiuteriai, naudoti Tarptautinėje kosminėje stotyje. 2005 metais IBM asmeninių kompiuterių verslą, kartu su „ThinkPad“ prekės ženklu, įsigijo kinų gamintojas „Lenovo“.
„Macbook Air“
Ilgą laiką tiek stacionarūs, tiek nešiojamieji kompiuteriai tiesiog pamažu tobulėjo – augo jų sparta, atminties talpa, daugiau galimybių suteikė naujos „Windows“ ir „Mac OS X“ operacinių sistemų versijos. Svarbus lūžis įvyko 2008-aisiais, „Apple“ pristačius „Macbook Air“ – savo pirmąjį „ultrabook“ klasės kompiuterį. Šie kompiuteriai yra gerokai plonesni ir lengvesni už įprastus nešiojamuosius kompiuterius, o dėl mobiliojo procesoriaus ir judančių dalių neturinčio SSD kietojo disko baterija atlaiko kur kas ilgiau. „Ultrabukai“ iš rinkos išstūmė tuo metu pagreitį įgavusius mažylius „netbook“ kompiuterius.
„iPad“
Kompiuterius su lietimui jautriais ekranais bandė gaminti daug kompanijų, bet, kaip istorija parodė, geriausiai kitų sukurtas inovacijas liaudžiai pristatyti sekasi „Apple“. Būtent jos 2010 metais išleistas „iPad“ tapo planšetinių kompiuterių etalonu. Nors ekspertai tikėjosi, kad planšetiniai kompiuteriai daugelio namuose ilgainiui pakeis asmeninius kompiuterius, bent kol kas taip nenutiko. Visgi savo nišą jie rado.
„Raspberry Pi“
2012-aisiais pristatyti kreditinės kortelės dydžio minikompiuteriai „Raspberry Pi“ dėl savo paprastumo, lankstumo ir kuklios kainos (25–35 doleriai) staigiai išpopuliarėjo tarp moksleivių, studentų ir technologijų entuziastų. Tokia ir buvo pirminė jo kūrėjų vizija – skatinti žmones, ypač jaunimą, mokytis programavimo. Dabar „Raspberry Pi“ kompiuteriai naudojami dar plačiau, pradedant robotika ir baigiant moksliniais tyrimais.
