Pirmiausiai, pakalbėkime šiek tiek apie aplinkybes. „Horizon Forbidden West“ yra jau 5 metus kurtas žaidimas, kuris tapo ilgai lauktu jau kultiniu laikomo „Horizon Zero Dawn“ tęsiniu. Pastarasis žaidimas gana stipriai sudrebino žaidimų industriją – pristatė visiškai naują pasaulį, istoriją, kitokius veikėjus ir daug kam labai patiko.
Tai liudijo ir tuo metu itin aukšti žaidimo vertinimai. Todėl jau tuoj pasirodysiančiam „Horizon Forbidden West“ teko ne tik sunki, bet ir dviguba užduotis.
Pirmiausiai – atkartoti pirmtako sėkmę ir ją netgi padidinti. Antras dalykas – vienu metu būti ne tik naujos kartos konsolės „PlayStation 5“ žaidimu, bet ir būti pakankamai optimizuoti jau senesnės kartos konsolei „PlayStation 4“. Akivaizdu, kad tokia dviguba užduotis vietomis kūrėjams buvo per sudėtinga, bet rezultatas vis tiek daugeliu atveju nustebina.
Siužetas, apie kurį nerašysime nė žodžio
Pagrindinis ir, bent jau mano akimis, stipriausias „Horizon Forbidden West“ privalumas yra jo istorija. Pirmoji šios serijos dalis baigėsi taip, kad žaidėjai titrus pasiekė jau sužinoję labai daug atsakymų į žaidimo keltus klausimus. Tad kuo gali nustebinti antroji dalis? „Horizon Forbidden West“ įrodė, kad galima sėkmingai pratęsti net jau smarkiai išplėtotą pasaulį ar istoriją.
Patikinu, visi siužetiniai šio žaidimo vingiai yra tiek netikėti ir geri, kad apie šio žaidimo istoriją ne tik aš ničnieko nerašysiu, bet ir jus raginčiau nieko apie tai neskaityti ir nežiūrėti. Išgyvenant tai patiems – kur kas netikėtesnis ir geresnis įspūdis.
Tiesa, pasakyti galima nebent tai, kad pirmosios dalies Aloy, kaip veikėjos, simpatikai gali kiek nuliūsti. Šioje dalyje pagrindinė veikėja tiek charakteriu, tiek priimamais sprendimais yra kiek kitokia ir, tenka pripažinti, toks jos pasikeitimas gali patikti ne visiems.
Modernios kovos su robotais-gyvūnais
Sekantis aspektas, kuris šioje dalyje, galima sakyti, net geresnis nei ankstesnėje – kova. Ne paslaptis, kad kūrėjai gerokai praplėtė mūsų sutinkamų priešų – dažniausiai – gyvūnus primenančių robotų – įvairovę, bet kartu su ja prasiplėtė ir kovos galimybės. Viso „Forbidden West“ žaidimo metu mes dažnai atsidursime priešais stipriuosius „Horizon“ pasaulio robotus, tačiau žaidimas visai nelaikys mūsų už rankos – ką norite, tą ir darykite.
Žinoma, mūsų niekas į kovos lauką neatlydės tuščiomis – čia pagrindinė žaidimo veikėja Aloy turės ir visą glėbį lankų, ir iečių, ir mėtomų bombų, spąstų ir t. t. Kaip rinksimės žaisti – ar taktiškai, iš pasalų ar šokti tiesiai robotams prieš akis, kaip matadoras koridoje – priklausys tik nuo mūsų.
Gerai tai, kad visi šie ginklai bus vienodai efektingi tiek kovoje prieš mašininės kilmės priešus, tiek ir prieš žmones. Žinoma, kovos taktiką reikės kiek pergalvoti, bet susidūrimai tiek su žmonėmis, tiek su mašinomis bus tiek įdomūs ir skirtingi, kad bent jau kovos žaidime nė trupučio nekvepės monotonija iki pat žaidimo titrų. Tiesa, kiek stebina tai, kad šaltasis ginklas – Aloy lazda – šioje dalyje gerokai mažiau veiksminga nei pirmoje.
Jei pirmame žaidime Aloy lazdą kovose naudojome bent jau 40 procentų, čia jos panaudojamumas nukrito iki 10 ar net mažiau. Esmė tame, kad čia lazda darys itin mažai žalos, bus lėta, o priešai artimojoje kovoje – itin agresyvūs, tad praktiškai 90 proc. žaidėjų tikriausiai visuomet pasikliaus savo nuotoliniais ginklais.
Beje, iš kitos pusės labai nustebina bosai. Jų čia bus tikrai nemažai ir visi – išskirtiniai, dideli ir absoliučiai netikėti. Pavyzdžiui, milžiniška mašininės kilmės gyvatė, kurią žaidime sutinkame praktiškai vos pasibaigus apmokymų lygiams arba kolosalus robotas-mamutas, kovojant su kuriuo teks gerokai pergalvoti savo taktiką.
Žaidimas ne be priekaištų
Viskas, kas išvardinta iki šiol, buvo tie gerieji „Horizon Forbidden West“ dalykai, kuriems sunku rasti priekaištų. O dabar metas aptarti tuos, kurie, nors geri, bet priekaištų taip pat nusipelno. Pirmasis tokių – žaidimo pasaulis. Savaime suprantama, kad po sėkmingos pirmosios dalies, antra turėjo būt dar didesnė ir įspūdingesnė. Būtent todėl kūrėjų naujasis žaidimas yra, grubiai skaičiuojant, maždaug tris kartus didesnis už pirmąjį. Į tai, žinoma, įeina ir žaidimo žemėlapis.
Jeigu buvote pavilioti to smarkiai reklamuoto tropinio klimato tarsi apgriautame San Franciske tai turėsiu kiek nuvilti – jis žaidime yra tik jau visiškai antra žaidimo pusė. Iki tol teks ilgokai pasiganyti po gana įprastas „Horizon“ aplinkas, dykumas ir pabuvoti netgi sniegynuose. Tik po viso to lauks tropikai. Kita vertus, nors žemėlapyje įvairovė yra tikrai didelė ir gerai išpildyta, žaidžiant neapleidžia jausmas, kad žaidimas, žemėlapio prasme, per daug tolygus ir panašokas.
Kitas dalykas, kuriam norisi skirti tiek komplimentų, tiek kritikos – visas neišsemiamas „Horizon Forbidden West“ šalutinis turinys. Vėlgi, palikime pagrindines siužetines misijas nuošalyje – joms neturiu absoliučiai jokių pretenzijų, tik liaupses. Tik jų jūsų pačių labui plačiau nekomentuosiu. Bet štai šalutinės misijos – visai kitas reikalas.
Jų visame šiame plačiame žemėlapyje bus tikrai daug, dažniausiai bent jau po kelias kiekvienoje lokacijoje, kur bus nors vienas žmogus. Ir nors jau pačios pagrindinės šalutinės misijos nekvepės originalumu, o apsiribos standartiniais „nueik-atnešk-padaryk“ sprendimais, jos skirstysis į dar mažesnes ir paprastesnes, kaip tiesiog nueiti ir nugalėti konkretų priešą ar surasti numestą daiktą. Ir tokių misijų kiekis, kuris žaidžiant didės geometrine progresija, ilgainiui įvaro žaidėją į kampą ir jų vykdyti nebesinori visai. Nekalbant jau apie tai, kad būtent šalutinių misijų personažai, problemos ar dialogai bus kur kas nuobodesni už pagrindinių siužetinių misijų.
Šalutinė veikla, kurios net per daug
Žaidimas nestokoja ir krūvos tiesiog šalutinės veiklos. Pavyzdžiui, čia bus nuosavas „Horizon Forbidden West“ žaidimas „Machine Strike“. Panašiai kaip „Witcher 3“ matytas ir išplėtotas kortų žaidimas „Gwent“, tik „Machine Strike“ labiau primins kiek pergalvotus šachmatus. Bet vėlgi, turėsime mokytis žaidimo subtilybių, tada ieškoti kiekviename mieste žaidėjų, juos nugalėti ir t. t. Tiems, kam tokie loginiai žaidimai patinka – bus labai smagu ir smarkiai konkuruos su pagrindiniu
žaidimu, o kam ne prie širdies – galės tiesiog ignoruoti. Taip pat čia bus įvairių galvosūkių, kurių dalis – pavyzdžiui, kuriuose turime pagal senos civilizacijos hologramas atitaikyti lokacijas – bus tikrai įdomūs, o kai kurie net absurdiški. Pavyzdžiui, kai krentantį įkrautą cilindrą turėsime uždėti ant dėžės ir stumti per vandenį, kai jis bet kada į jį gali nukristi ir išsielektrinti.
Taip pat labai nustebino tokie momentai, kai durų kodo Aloy neprisimena, o mes turime jo ieškoti savo žaidimo užrašuose senoviniu būdu ir įvesti patys. Jau seniai jokiame žaidime neteko to matyti – paprastai žaidimas, kai jau randame failą su kodu, jį įsimena ir mums primena prieš vedant.
Ar grafiškai tai jau nauja karta, ar dar ne?
Žinoma, negalime atskirai nepaminėti ir žaidimo vizualinio apipavidalinimo. Nors techniškai „Horizon Forbidden West“ ir nėra sukurtas išskirtinai naujos kartos konsolėms ir vis dar atrodo kaip kokybiškas „PlayStation 4“ žaidimas, tam tikrų įspūdingų grafikos patobulinimų visgi sulaukėme.
Pavyzdžiui, žaidimo miestai atrodo kur kas gyvesni ir juose vienu metu ekrane galime matyti daugiau personažų. Pačių personažų animacijos kokybė bei veido išraiškos, ypač kai su jais kalbame, taip pat labai patobulėjo.
Dialogo scenoms gyvumo suteikia kiekvienam personažui kruopščiai parinktas portretinis apšvietimas ir teisingi bei detalūs veido šešėliai akyse ir burnoje, kurie neretai žaidimuose vis dar atrodo prastai. Aplinkų bei modelių detalumas taip pat išaugo, tačiau žaidimas, visgi, stilistiškai tebėra labai panašus į pirmąją dalį, todėl nelyginant abiejų žaidimų tiesiogiai, skirtumus pajusti gali būti sunku.
Kaip jau tapo įprasta naujoje kartoje, galėsime rinktis, kam skirti pirmenybę – rezoliucijai, ar kadrų sekos greičiui, tačiau net išsirinkus rezoliuciją, 30 kadrų per sekundę greitis yra visuomet stabilus, todėl tai yra visiškai priimtinas variantas, jei norime dažniau paganyti akis į žaidimo vaizdus.
Verdiktas prieš perkant
Šiam kartui apie „Horizon Forbidden West“ būtų tiek, nes žaidimas yra paprasčiausiai per didelis, kad apie jį pavyktų parašyti viską. Bet įspūdį, tikiuosi, susidarėte. Tai tikrai yra dėmesio vertas „PlayStation 5“ – o taip pat net ir „PlayStation 4“ – žaidimas, kuris siūlo išskirtinę, originalią ir net pirmosios dalies gerbėjus tikrai nustebinsiančią istoriją.
Taip pat šiame žaidime laukia labai įspūdingos kovos, kuriose dirigentais būsime mes. O visa kita – labiau „patinka arba ne“ klausimas, bet nusiteikite, kad žaidimas didelis. Vien tam, kad pereitumėte bent trečdalį jo ir pabandytumėte visas siūlomas veiklas, drąsiai gali išeiti net 30 valandų.
Tad su šiuo žaidimu labai lengvai galėsite palikti net ir 100 valandų, kas, ypač tiems, kas naujų kompanijos „Sony“ ekskliuzyvių žaidimų laukė ilgai, gal ir nėra taip jau blogai?
Žaidimas „Horizon Forbidden West“ pasirodys šių metų vasario 18 d. konsolėms „PlayStation 5“ ir „PlayStation 4“. Žaidimo kodą apžvalgai suteikė jo leidėjas.
