Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

11 metų trukusi kosminė paieška gali privesti prie juodųjų bedugnių teorijų permąstymo

Prieš šimtą metų Albertas Einsteinas pasiūlė gravitacines bangas, kaip dalį bendrosios reliatyvumo teorijos, o 11 metų trukusių CSIRO Parkeso teleskopo paieškų metu jos taip ir nebuvo rastos. Mokslininkai sako, kad tai kelia abejonių dėl mūsų supratimo apie juodąsias skyles ir galaktikas, skelbia Phys.org.
Besijungiančių juodųjų skylių iliustr.
Besijungiančių juodųjų skylių iliustr. / Michaelio Koppitzo nuotr.

Mokslininkams gravitacinės bangos yra labai svarbios, nes, manoma, jos leidžia mums pasižiūrėti į ankstyvąją Visatą. Nors yra daug prielaidų, leidžiančių numatyti jų egzistavimą, gravitacinės bangos dar nebuvo aptiktos.

Labai tikslų Parkeso teleskopą naudoję mokslininkai 11 metų ieškojo jų egzistavimo, tačiau kol kas nieko neaptiko.

Iki šiol A.Einsteino teorija atlaikė visus bandymus, tačiau gravitacinės bangos kol kas dar nepatvirtintos.

Naudodami Parkeso teleskopą mokslininkai ketino aptikti bangų foninį gaudesį, kuris turėtų sklisti iš besijungiančių galaktikų.

„Bet mes negirdėjome nieko, nė menkiausio garselio“, – sakė dr. Ryanas Shannonas.

Galaktikos plečiasi susijungdamos, o kiekviena galaktika savo centre turi po supermasyvią juodąją bedugnę. Susijungus galaktikoms, juodosios bedugnės priartėja viena prie kitos ir suformuoja besisukančią porą.

Čia turėtų išryškėti A.Einsteino teorija, kurioje teigiama, kad bedugnių pora turi sukurti mirties spiralę, o ši per erdvėlaikį paskleisti bangas.

Kad ir koks būtų paaiškinimas, panašu, kad, jei astronomai norėtų aptikti gravitacines bangas, jiems reikėtų laukti žymiai daugiau metų.

Iki šiol A.Einsteino teorija atlaikė visus bandymus, tačiau gravitacinės bangos kol kas dar nepatvirtintos.

R.Shannono komanda naudodama Parkeso teleskopą stebėjo grupę „milisekundės pulsarų“. Šios nedidelės žvaigždės sukuria aukšto lygio radijo impulsus, kurie kosmose veikia tarsi laikrodis. Mokslininkai įrašė pulsarų atsklidimo iki Žemės signalus dešimties milijardų sekundės dalies tikslumu.

Gravitacinė banga, judėdama tarp Žemės ir milisekundinio pulsaro, suspaudžia ir įtempia erdvę, atstumą tarp jų pakeisdama maždaug 10 metrų – labai labai maža dalimi viso atstumo tarp Žemės ir pulsaro. Taigi tai labai menkai pakeičia laiką, per kurį pulsarų signalai pasiekia mūsų planetą.

Mokslininkai pulsarus tyrė jau 11 metų, o per šį laiką gravitacinės bangos jau turėjo būti aptiktos.

Taigi kodėl jos nebuvo rastos? Yra keletas paaiškinimų, tačiau labiausiai tikėtinas – kad juodosios skylės jungiasi labai greitai, labai trumpai sukasi kartu ir generuoja labai mažai gravitacinių bangų.

„Gali būti, kad aplink juodąsias skyles yra dujų, kurios sukelia trintį ir nuneša energiją“, – sakė vienas komandos narių Paulas Lasky'is.

Kad ir koks būtų paaiškinimas, panašu, kad, jei astronomai norėtų aptikti gravitacines bangas, jiems reikėtų laukti žymiai daugiau metų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai