Nuo mikroplastikų, randamų tiek žmogaus kūne, tiek maisto produktuose, iki gatvėje besimėtančių tuščių maišelių – užterštumas yra sparčiai didėjanti problema, kurios pagrindą sudaro plastikas.
„Kiekvienais metais Lietuvoje susidaro 100 tūkst. tonų plastiko atliekų. Tai prilygsta 350-ties Boing lėktuvų arba 17 tūkst. dramblių svoriui. Didžiąją dalį šių atliekų sudaro būtent pakuočių atliekos“, – 15min pasakojo Žaliosios politikos instituto ekspertė Ieva Budraitė.
Prognozuojama, kad neperdirbto plastiko atliekų kiekis Lietuvoje tik augs – nuo 24,6 tūkst. tonų 2021 m. iki 27,6 tūkst. tonų 2022 m.
Dėl to, kad perdirbame per mažai plastiko pakuočių, kasmet Europos Sąjungai iš valstybės biudžeto sumokame apie 13 mln. eurų.
Susimokėti turėtų tie, kas tą plastiką išleidžia į rinką ir neperdirba.
Už kiekvieną toną Europos Sąjunga, finansuodama savo išlaidas ekonomikai skatinti, taiko 800 eurų mokesčio tarifą – jis vienodas visoms šalims, tačiau Lietuvai pavyko išsiderėti tam tikrų nuolaidų ir mokėti mažiau.
„Tas mokestis tik didės, o šiuo metu mokame iš bendro biudžeto. Tačiau susimokėti turėtų tie, kas tą plastiką išleidžia į rinką ir neperdirba“, – 15min teigė iniciatyvos šį mokestį perkelti ant gamintojų ir importuotojų pečių autorius, Laisvės frakcijos Seime narys Kasparas Adomaitis.