Skaičiai – neįtikėtini. Tai yra tarsi pyragas, kurio gabalėlį norės (ir galės) atsirėžti daugybė verslų, perleisiančių gautą naudą visuomenei – ir žmonėms, ir valstybėms. Bet kaip tai veiks? Kokie bus pagrindiniai šio variklio privalumai?
Mobiliojo interneto spartos šuolis
Lyginant su 4G, 5G mobiliojo interneto sparta padidės ne žingsniu, o didžiuliu šuoliu. Jau bandomosiose, ankstyvosiose tinklo versijose sugebama pasiekti daugiau nei 1,5 Gb/s duomenų perdavimo spartą, nors teoriškai tikimasi, kad šis rodiklis pasieks net 10 Gb/s. Arba apie 100 daugiau nei labai kokybiškas šiuolaikinis mobilusis internetas miesto teritorijoje, kur ryšio kokybė dažniausiai būna puiki.
Ką tai reiškia verslams? Mažų mažiausiai – greitesnius didesnių informacijos kiekių mainus. Bet tai bus ta naujos kartos ryšio technologijų nauda, kurią lengviausiai pastebės paprasti vartotojai. Nors gal net nepastebės. Tiesiog pasikeis mūsų požiūris. Bet kokia informacija, praktiškai nepriklausomai nuo jos kiekio, žmogaus rankose atsiras čia ir dabar. Akimirksniu. Be laukimo.
Lyginant su 4G, 5G mobiliojo interneto sparta padidės ne žingsniu, o didžiuliu šuoliu.
Žinoma, tai bus galima išnaudoti, pavyzdžiui, aukštesnės kokybės vaizdo įrašų perdavimui – 8K raiškos televizorių jau esama, bet jiems skirto itin didelės raiškos turinio dar stinga. Ir 5G duomenų perdavimo sparta bent iš dalies padės šią spragą užpildyti.
Nepastebima delsa ir beveik absoliutus patikimumas
Jeigu šiandien visai natūralu, kad 4G ryšio delsa (laikas tarp skaitmeninio signalo išsiuntimo ir gavėjo atsako į jį) yra 40-50 milisekundžių, tai su 5G šis rodiklis veikiausiai nusileis į vienženklių skaičių sritį. Iki tokios delsos, kurios žmogus tiesiog fiziologiškai suvokti nesugeba.
Ir nors įprastiniam naršymui internete bei naujienų skaitymui šis pokytis daug privalumų nesuteiks, labai daug kas pasikeis kitose srityse, tiesiogiai priklausančiose nuo delsos: interneto žaidimuose, robotų, bepiločių orlaivių, autonominių automobilių ir nuotoliniame pramoninės, medicininės ar kitokios įrangos valdyme.
Bene daugiausiai naudos iš sumažintos delsos gali tikėtis verslininkai, siekiantys automatizuoti ir robotizuoti gamybos linijas – nei 4G, nei „Wi-Fi“ ryšys jų poreikių netenkina ir kol kas norimas automatizavimo lygis pasiekiamas tik prijungus robotus prie valdymo serverio laidiniu būdu. Taigi, maža 5G delsa „išlaisvins“ robotus nuo laidinių pančių ir užtikrins, kad jie, judėdami po gamyklinių patalpų plotą, nesusidrurs. Ir neapgadins vienas kito.
Nuotoliniu būdu atliekant chirurginę operaciją pacientui, kuris yra kitoje planetos pusėje, visi įrankiai laiku reaguos į chirurgo veiksmus.
Su minimalia delsa itin glaudžiai susijęs ir ryšio patikimumas. 5G tinkluose numatoma teikti URLLC (Ultra-Reliable Low Latency Communication) paslauga numato ne tik itin mažą delsą, bet ir ne mažiau nei 99,9999 proc. laiko veikiantį ryšį.
O toks savybių derinys užtikrins, kad, pavyzdžiui, nuotoliniu būdu atliekant chirurginę operaciją pacientui, kuris yra kitoje planetos pusėje, visi įrankiai laiku reaguos į chirurgo veiksmus, chirurgas visada matys operacijos lauko vaizdą ir šis abipusis ryšys patikimai veiks visą operacijos laiką.
Tūkstanteriopai išaugusi tinklų talpa
Jeigu interneto spartą galima įsivaizduoti kaip automobilių judėjimo keliu greitį, tai interneto talpa būtų palyginama su eismo juostų kiekiu. Ir šiuo atžvilgiu 5G technologija bus taip pat smarkiai pranašesnė už 4G. Tikimasi, kad netrukus pavyks tinklų talpą padidinti net 1000 kartų, lyginant su dabartinių tinklų talpa. Ir tikrai ne tam, kad ryšio įranga stovėtų be darbo – visas šis talpos didinimas tik patenkins taip pat 1000 kartų išaugusį duomenų perdavimo poreikį.
Padidėjusi talpa užtikrins ryšį beprotiškai dideliam aptarnaujamų įrenginių kiekiui.
Didelė tinklo talpa yra būtinybė ne tik žmonėms, kurių apetitas duomenims nepastebimai, bet milžiniškais mastais auga – ateities ryšių tinkluose žmones savo kiekiu aplenks daiktų internetas: autonominiai automobiliai, ryšį su internetu palaikantys išmanieji daiktai, daiktų interneto jutikliai.
Padidėjusi talpa užtikrins ryšį beprotiškai dideliam aptarnaujamų įrenginių kiekiui – anot „Ericsson“, naujos kartos tinklai galės palaikyti iki milijono atskirų įrenginių kvadratiniame kilometre. Milžiniškas skaičius, palyginus su 60 tūkstančių kvadratiniame kilometre, kurie išnaudodavo 4G galimybes. O be tokio įrenginių tankio sunkiai įsivaizduojamas išmaniųjų miestų vizijos išsipildymas.
Daiktų interneto sprogimas
Sulig 5G technologijomis pradės veikti ir itin perspektyvi specialiai daiktų internetui sukurta NB-IoT siaurajuosčio ryšio technologija, kuri leis prie interneto prijungti pačius įvairiausius jutiklius, esančius pačiose įvairiausiose vietose. Ši įranga galės būti slepiama net giliai po žeme, o ryšio bokštus pasieks net tada, kai šie bus už kelių dešimčių kilometrų.
Jau dabar vieno Lietuvos ryšio operatoriaus įjungta, o kitų bandoma bei netrukus taip pat pasieksianti komercinę fazę NB-IoT technologija atvers milžiniškas galimybes įvairiems verslams, valstybinėms institucijoms ir paprastiems žmonėms gauti informaciją apie jiems svarbius dalykus.
Didžiuliai nebrangių jutiklių spiečiai galės paslaugų teikėjams operatyviai pateikti informaciją apie komunalinių paslaugų vartojimą arba jiems priklausančio turto būklę, miestų savivaldybėms – apie padėtį gatvėse, gyventojams – apie laisvas automobilių parkavimo vietas miesto centre.
NB-IoT technologija atvers milžiniškas galimybes įvairiems verslams.
Kadangi jutikliai bus nebrangūs ir itin ilgai veikiantys vienu įkrovimu (standartinės kronos pakaks dešimtmečiui duomenų perdavinėjimo), jie galės būti panaudojami pačiose įvairiausiose srityse. Pavyzdžiui, žemės ūkyje – dirvos temperatūros ir drėgnumo stebėjimui, miškininkystėje – ankstyvam gaisrų aptikimui, vandentiekio įmonėse – operatyviam avarijų identifikavimui.
Tai kur gi tos trilijonų vertos naudos verslui?
Visos išvardintos 5G technologijų savybės gali iš pagrindų pakeisti tai, kaip mes suvokiame savo darbą ir kasdienį gyvenimą – maždaug taip, kaip jį prieš du šimtmečius pakeitė garo varikliai ar prieš šimtmetį – elektra ir automobiliai.
Vertinant bendrai, ši technologija leis net ir tiesiogiai su 5G technologijomis nesusijusioms įmonėms dirbti gerokai efektyviau ir greičiau, taupant sąnaudas ir didinant pelną.
Pavyzdžiui, nuotolinis darbas išsiplės į gerokai daugiau sričių nei šiandien – įprasta bus ne tik verslo keliones pakeisti telekonferenciniais skambučiais, pasieksiančiais naują kokybinį lygį. Ilgainiui nestebins tai, kad chirurginę operaciją atliks (ar bent jau vietoje esančius chirurgus konsultuos) kitame žemyne esantis specifinių žinių turintis ekspertas, kad pavojingą kasyklų ar miškininkystės techniką per atstumą valdys patogiose patalpose įsitaisęs operatorius, o ūkininkas savo pasėlių būseną patikrins ir, jeigu reikės, juos palaistys arba patręš net iš lovos neišlipęs.
Nuotolinis darbas išsiplės į gerokai daugiau sričių nei šiandien.
Visiems (gal tik išskyrus duobkasius) naudos teiktų asmeniniai sveikatos stebėsenos įrenginiai: viena vertus, NB-IoT technologija galės užtikrinti, kad jie yra nebrangūs ir ilgai veikiantys, tačiau masiškai paplitę, todėl šypsosis jų gamintojai. Kita vertus, valstybinės sveikatos apsaugos sistemos turės galimybę sutaupyti išmokus numatyti konkrečiam žmogui artėjančią sveikatos krizę ir ėmusis prevencinių veiksmų.
O ir žmonėms toks nuolat stebimos sveikatos ir visada pasiruošusios pagalbos derinys turėtų suteikti ne tik saugumo jausmą, bet ir ilgesnį bei kokybiškesnį gyvenimą. Kokie tie įrenginiai bus – ateitis parodys. Pirmieji, be abejo, bus pulso matuokliai – išmaniuosius laikrodžius jau dabar segi daugybė žmonių, bet jie kol kas nepraneša medikams apie širdies ritmo sutrikimus. Vėliau galbūt galima tikėtis ir asmeninio elektrokardiografo ar net kraujo analizatoriaus atsiradimo.
Pramonės įmonėse, be abejo, stipriausio ekonominio efekto tikimasi iš robotizacijos – 5G gamybininkams pateiks visas trūkstamas dėlionės detales, kad galima būtų automatizuoti gamybos linijas. Bet ateityje tobulės ir įrangos priežiūros procesai: jau dabar virtualios ir papildytosios technologijų pagrindu vystomos nuotolinio remonto ar bent jau nuotolinės gedimų diagnostikos galimybės – 5G leis susidaryti kur kas geresnį, kokybiškesnį įrangos vaizdą, todėl mažės poreikis iš kitų šalių skraidintis itin brangiai kainuojančius ekspertus inžinierius, kad jie pašalintų gedimą. Pakaks papildytosios realybės akinių ir vietinio darbuotojo, kurio žinios nėra tokios gilios.
Visiškai naujų verslo modelių išsivystymo galima tikėtis transporto srityje – 5G puikiai derės su autonominiais automobiliais, nes automobiliai ne tik tarpusavyje palaikys patikimą bei nevėluojantį ryšį, bet ir susisieks su miestų infrastruktūra: kiekvienas pakelės stulpas, suoliukas ar net šaligatvio plytelė galės būti automobilio orientyru.
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį neatpažįstamai pasikeis logistikos verslas: įprastus vilkikus keliuose pakeis konteineriai be vairuotojų.
Maža to, kai išnyks būtinybė laikyti už automobilio vairo, jis nuo namų iki darbo ir atgal galės nuvežti ne vieną žmogų arba ne vieną šeimą – tai jau galės būti ne asmeninis automobilis, o asmeninis visuomeninis transportas. O kur dar galimybė dirbti kelionės metu (nors 5G pramoginės pagundos daugelį tikriausiai sugundys ne dirbti, o žaisti, žiūrėti filmus ar apžiūrinėti naujausias instagramo žvaigždutes).
Prognozuojama, kad per artimiausią dešimtmetį neatpažįstamai pasikeis logistikos verslas: įprastus vilkikus keliuose pakeis konteineriai be vairuotojų. O tai reiškia, kad jie galės važiuoti visą parą (sustojant tik užsipildyti akumuliatorių). Ir kad nereikės mokėti atlyginimo vairuotojui. Tad galima tikėtis, kad visos prekės bus pristatomos ir daug greičiau, ir pigiau.
Ir, be abejo, negalima pamiršti tų verslų, kurie tiesiogiai prisidės prie ateities kūrimo – jau dabar ir Lietuvoje nestinga bendrovių, kurios užsiima NB-IoT įrangos projektavimu ir gamyba.
Ekonominės 5G naudos pyragas didelis – užteks visiems.
Straipsnių apie 5G ciklą inicijuoja INFOBALT.
