200 kibernetinio saugumo specialistų treniruojasi apginti Lietuvos kritinę infrastruktūrą

„Pagal pratybų scenarijų, per pastarąsias 72 valandas mūsų regione įvyko ir vis dar tęsiasi pavojingi incidentai – neramumai kaimyninėse šalyse, informacija apieplanuojamas teroristines ir kibernetines atakas. Todėl Lietuva nebegali delsti ir apsaugoti šalies kritinę infrastruktūrą. Priėmėme sprendimą mobilizuoti kibernetinius pajėgumus, paprašėme JAV ir Europos Sąjungos kibernetinio saugumo greitojo reagavimo komandų pagalbos“, – taip Lietuvoje vykstančių kibernetinio saugumo pratybų scenarijų spalio 11 d. pristatė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Linas Bukauskas
Kibernetinio saugumo ir kibernetinės gynybos pratybos"GIntarinė migla 2018" ir "Kibernernetinis skydas 2018" / Vidmanto Balkūno / 15min nuotr.

Šią savaitę, spalio 8-12 d. vykstančiose pratybose „Kibernetinis skydas“ ir „Gintarinė migla“ tobulinamas Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus, kariuomenės ir mokslo bendradarbiavimas siekiant apsaugoti Lietuvos ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą nuo kibernetinių grėsmių. Pratybose vertinami kibernetinių operacijų pajėgumų gebėjimai aptikti kibernetines grėsmes, identifikuoti ir įvertinti priešiškus veikėjus, vykdoma potencialių kibernetinių atakų prevencija ir poveikio neutralizavimas.

Šiais metais abi pratybos perėjo į tarptautinį lygmenį, o jose iš viso dalyvauja 200 specialistų iš Lietuvos, Jungtinių Amerikos Valstijų ir ES valstybių narių.

Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) rengiamose pratybose „Kibernetinis skydas 2018“ dalyvauja apie 140 atstovų iš daugiau nei 30 Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus institucijų bei įmonių, valdančių valstybės informacinius išteklius ir ypatingos svarbos informacinę infrastruktūrą. Į pratybas įtraukta ir Lietuvos inicijuoto ES

Nuolatinio struktūrizuoto bendradarbiavimo (PESCO) rėmuose vystomo kibernetinių greitojo reagavimo pajėgų projekto komanda

„Pratybose „Kibernetinis skydas“ dalyviai mokosi apginti svarbias paslaugas gyventojams užtikrinančias sistemas, taip pat tinkamai įgyvendinti Nacionalinio kibernetinių incidentų valdymo plano procedūras“, – sakė NKSC direktorius Rytis Rainys.

Pratybose „Gintarinė migla 2018“ treniruojami Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos ir Gedimino štabo bataliono Tinklų valdymo ir kibernetinės gynybos modulių kariai, kurie užtikrina kibernetinę saugą ir kurie vykdytų gynybines kibernetines operacijas taikos ir karo metu. Kartu su jais treniruojasi Vilniaus universiteto ir AB „Lietuvos geležinkeliai“, JAV Pensilvanijos nacionalinės gvardijos ir JAV Karinių oro pajėgų kibernetinės reagavimo į incidentus komandos. Pratybose antrus metus iš eilės treniruojasi ir apie 10 aktyvaus rezervo karių.

„Lietuvos kariuomenės aktyvaus rezervo karių įtraukimas į pratybas yra labai svarbus veiksnys. Turime karių, kurie turi savo civilinį gyvenimą ir prie kariuomenės jungiasi savo laisvalaikio sąskaita. Mums tai yra gynybinio potencialo stiprinimas, o jiems tai proga realizuoti save ir įvykdyti savo pilietišką pareigą“, – sakė Gynybos štabo Ryšių ir informacinių sistemų valdybos viršininkas plk. ltn. Vytautas Sriubas.

Abiejų pratybų treniruojamos komandos veikia tiek iš mokymų vietų Vilniuje ir Kaune, tiek ir nuotoliniu būdu iš savo institucijų bei įmonių.

Pratybose jau trečius metus vyksta glaudus bendradarbiavimas su Lietuvos mokslo institucijomis – mokymams skirtą virtualią informacinę ir kitą infrastruktūrą suteikia Kauno technologijos ir Vilniaus universitetai. Lietuvos kariuomenė stiprindama bendradarbiavimą su Vilniaus universitetu 2018 m. rugsėjį pasirašė bendradarbiavimo sutartį.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Akiratyje – žiniasklaida: ką veiks žurnalistai, kai tekstus rašys „Chat GPT“?
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų