Praeitais metais daugiausiai dėmesio sulaukė netikėtas literatūros premijos paskyrimas Amerikos bardui Bobui Dylanui.
Kaip ir kiekvienais metais, uoliai spėliojama, kam atiteks šie garbingi apdovanojimai medicinos, fizikos, chemijos, literatūros, taikos stiprinimo ir ekonomikos srityse, nes pretendentų ratas kaip visada yra labai platus.
Nobelio komitetas Stokholme veikiančiame Karolio institute pirmasis paskelbs savo pasirinktą medicinos premijos laureatą arba laureatus. Ši žinia bus paskelbta pirmadienį, ne anksčiau kaip 11 val. 30 min. vietos (12 val. 30 min. Lietuvos) laiku.
Švedijos dienraštis „Dagens Nyheter“ (DN), laikomas autoritetingu šaltiniu šioje srityje, prognozavo, kad gali būti pagerbtas amerikietis onkologas Dennisas Slamonas už savo atliktus krūties vėžio tyrimus ir išplėtotą terapijos metodą, naudojant preparatą „Herceptin“.
Kitas tikėtinas pretendentas – amerikietis Jamesas Allisonas, vienas iš vėžio imunoterapijos pradininkų, 2015 metais pelnęs Alberto Laskerio premiją už fundamentaliuosius medicinos tyrimus, dažnai vadinamą Nobelio premijos atitikmeniu Jungtinėse Valstijose. Jeigu būtų nuspręsti premiją skirti J.Allisonui, jis tikriausiai apdovanojimą pasidalytų su Arlene Sharpe ir Gordonu Freemanu.
Kita vertus, Švedijos visuomeninis radijas SR prognozuoja, kad šių metų premija gali atitekti tyrėjams, kūrusiems vaistus nuo hepatito C – vokiečiui Ralfui Bartenschlageriui ir amerikiečiams Charlesui Rice'ui bei Michaelui Sofiai. Ši trijulė pernai irgi pelnė A.Laskerio premiją.
Bangos, žirklės, baterijos?
Antradienį bus paskelbta, kam atiteks Nobelio premija fizikos srityje. Daugelio nuomone, šis apdovanojimas gali būti paskirtas už gravitacinių bangų atradimą.
Erdvėlaikiu sklindantys gravitacijos raibuliai pirmąkart buvo išpranašauti Alberto Einsteino, prieš šimtmetį paskelbusio bendrąją reliatyvumo teoriją. Tačiau pirmųjų konkrečių įrodymų apie jų egzistavimą buvo gauta tik 2015 metais, kai du detektoriai Jungtinėse Valstijose užfiksavo pirmąjį tokį signalą.
Vis dėlto Nobelio komitetas gali nuspręsti, kad šis atradimas dar pernelyg naujas.
Šiemet kiekvienos Nobelio premijos laimėtojui arba laimėtojams, be diplomų ir auksinių medalių, atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai – milijonų kronų (12,5 proc.) didesni negu pernai.
Pasak „Dagens Nyheter“, žiuri gali nuspręsti pagerbti egzoplanetų atradėjus – šveicarų astrofizikus Michelį Mayorą ir Didier Queloz.
Trečiadienį premiją už nuopelnus chemijos srityje teikiantis komitetas gali pademonstruoti pripažinimą už sukurtą genų redagavimo metodą naudojant DNR karpymo priemonę CRISPR-Cas9. Šios savotiškos genų „žirklės“ leidžia pašalinti iš žmogaus embriono mutavusį geną ir pakeisti jį teisinga versija.
Vis dėlto šis atradimas taip pat gali būti per ankstyvas, kad būtų pagerbtas Nobelio premija, nes tęsiasi teisinis ginčas dėl jo autorystės ir patentų, į kuriuos, beje, yra įsitraukęs Vilniaus universitetas.
Teises į šį atradimą reiškia prancūzė Emmanuelle Charpentier ir amerikietė Jennifer Doudna, taip pat Kinijoje gimęs amerikietis Feng Zhangas.
Taip pat jau ne kartą spėliota, kad chemijos premija gali atitekti 95 metų elektrochemikui Johnui Goodenoughui – jo novatoriški darbai padėjo išrasti įkraunamus ličio jonų akumuliatorius, dabar naudojamus įvairiausiuose prietaisuose, tokiuose kaip mobilieji telefonai, kompiuteriai ir elektromobiliai.
Taikos premija – už pastangas mažinti branduolinę grėsmę?
Penktadienį visų akys nukryps į Oslą, kur bus paskelbtas bene didžiausią prestižą turinčios taikos premijos laureatas.
Kai kurių nuomone, šiemet pripažinimo gali sulaukti pastangos mažinti branduolinę grėsmę. Pastarosiomis savaitėmis labai padidėjo įtampa tarp Vašingtono ir Pchenjano, Šiaurės Korėjai išbandžius savo šeštąjį branduolinį užtaisą. Taip pat didėja netikrumas dėl branduolinio susitarimo su Iranu, nes JAV prezidentas Donaldas Trumpas grasino iš jo pasitraukti.
Du svarbūs pastarosios sutarties rengėjai – Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas ir Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini laikomi stipriais pretendentais gauti šių metų apdovanojimą, sako Oslo taikos tyrimų instituto (PRIO) vadovas Henrikas Urdalas.
„Kai Šiaurės Korėja irgi kybo ant plauko, labai svarbu palaikyti iniciatyvas, apsaugančias nuo branduolinių ginklų plėtros ir platinimo“, – pabrėžė jis.
Kandidatų vardai laikomi paslaptyje mažiausiai 50 metų, bet turintys teisę juos siūlyti – tarp jų ankstesni Nobelio premijos laureatai, įstatymų leidėjai, vyriausybių ministrai ir kai kurie universitetų profesoriai – gali atskleisti savo pasirinkimą.
Manoma, kad į sąrašą yra įtraukta Sirijoje veikianti savanoriška gelbėtojų tarnyba „Baltieji šalmai“, Kongo gydytojas Denisas Mukwege, Saudo Arabijoje kalinamas tinklaraštininkas Raifas Badawi ir buvęs JAV žvalgybos kontraktininkas Edwardas Snowdenas, atskleidęs Nacionalinio saugumo agentūros vykdomo elektroninio šnipinėjimo mastą.
Švedijos akademija savo ruožtu dar nėra nustačiusi, kada paskelbs literatūros premijos laureatą. Ji paprastai skelbiama ketvirtadienį, tad labiausiai tikėtino datos – spalio 5-oji ir 12-oji.
Pernykštis akademijos pasirinkimas skirti apdovanojimą JAV dainininkui ir dainų kūrėjui Bobui Dylanui buvo toks kontroversiškas, kad Stokholmo literatų sluoksniai prognozavo, jog šiemet bus pasirinktas daug konservatyvesnis variantas. Tarp tikėtinų laureatų minimas italas Claudio Magrisas, Kenijos rašytojas Ngugi wa Thiong'o, kanadietė Margaret Atwood arba sirų poetas Adonis.
Vadinamoji Nobelio ekonomikos premija bus paskelbta spalio 9-ąją. Ją švedų išradėjo ir verslininko Alfredo Nobelio atminimui įsteigė Švedijos centrinis bankas „Riksbank“, minėdamas savo 300 metų jubiliejų.
Tradiciškai Nobelio premijos bus oficialiai įteiktos per Stokholme įvyksiančią iškilmingą ceremoniją gruodžio 10 dieną, minint jos steigėjo A.Nobelio mirties 1896 metais metines.
Šiemet kiekvienos Nobelio premijos laimėtojui arba laimėtojams, be diplomų ir auksinių medalių, atiteks 9 mln. Švedijos kronų (940 500 eurų) piniginiai prizai – milijonų kronų (12,5 proc.) didesni negu pernai. Jeigu kurios nors srities premija skiriama ne vienam asmeniui arba organizacijai, piniginis prizas padalijamas pagal žiuri nustatytą tvarką.
