Analizė rodo, kad 2019 m. dėl taršos pasaulyje mirė 9 mln. žmonių, o tai sudarė vieną iš šešių mirčių, praneša „New Scientist“.
Richas Fulleris iš Pasaulinio sveikatos ir taršos aljanso Šveicarijoje (angl. Global Alliance on Health and Pollution in Switzerland) ir jo kolegos pirmą kartą įvertino taršos poveikį ankstyvoms mirtims 2015 m. ir nustatė, kad dėl to mirė 9 mln. žmonių.
Siekdama atskleisti, kaip galėjo pasikeisti su tarša susijusių mirčių skaičius, komanda analizę pakartojo 2019 m., naudodama šiuo metu vykdomo Pasaulinio ligų naštos tyrimo (angl. Global Burden of Diseases) duomenis.
„Niekas nemiršta tiesiogiai nuo taršos. Jie miršta dėl to, kad tarša sukelia ligą, kuri vėliau pražudo“, – pasakojo R.Fulleris
Komanda nustatė, kad bendras su tarša susijusių mirčių skaičius, palyginti su 2015 m., nepakito. Tačiau mirčių dėl konkrečiai namų ūkių oro taršos, pavyzdžiui, malkų deginimo patalpose, sumažėjo nuo 2,9 mln. 2015 m. iki 2,3 mln. 2019 m.
Tačiau mirčių dėl lauko oro taršos padaugėjo nuo 4,2 mln. iki 4,5 mln. Tai lėmė didėjantis automobilių ir gamyklų skaičius, teigė mokslininkai.
Niekas nemiršta tiesiogiai nuo taršos. Jie miršta dėl to, kad tarša sukelia ligą, kuri vėliau pražudo
Deginant iškastinį kurą išsiskiria smulkios kietosios dalelės. Šios dalelės gali patekti į mūsų organizmą ir yra susijusios su širdies ligomis bei kai kuriais vėžiniais susirgimais.
Švino tarša pasaulyje taip pat didėja, nors neaišku, kodėl. Mokslininkai apskaičiavo, kad 2015 m. švinas sukėlė 500 tūkst. mirčių, o dabar šis skaičius, jų vertinimu, siekia mažiausiai 900 tūkst.
Pasak tyrėjų grupės, apskritai daugiau nei 90 proc. su tarša susijusių mirčių įvyksta mažas ir vidutines pajamas gaunančiose šalyse. „Didžioji dalis taršos atsiranda dėl sparčios daugelio šių šalių industrializacijos“, – sakė R.Fulleris.
Naujausia analizė pagrįsta duomenimis, gautais prieš COVID-19 pandemiją. Jungtinėje Karalystėje laikinai uždarius kelius, juose buvo mažiau transporto priemonių, todėl palengvėjo simptomai žmonėms, sergantiems tokiomis ligomis kaip astma, rašo „New Scientist“.
Mokslininkai tikisi, kad rezultatai padės geriau stebėti taršą ir didinti informuotumą. „Tarša yra viena iš trijų pagrindinių šių laikų pasaulinių problemų“, – sakė R.Fulleris. Kitos dvi – klimato kaita ir biologinės įvairovės nykimas.
