Paprastai jūrinis ledas Arktyje tirpsta vasaros mėnesiais ir žiemą vėl užšąla, tačiau metinio tirpimo mastas daugelį metų didėjo, o pirmoji Arkties vasara be ledo turėtų būti 2030–2050 m.
2020 metai regionui buvo ypač katastrofiški: precedento neturinti karščio banga birželio mėn. Sibire pakilo iki 10 °C aukštesnės nei vidutinė temperatūra. Dabar, kai artėja žiema, aiškėja visas kaitrios vasaros poveikis – Laptevų jūra neužšalo ir tai turės sunkių pasekmių visam poliariniam regionui.
Paprastai žiemos pradžioje ledas susidaro šiaurinėje Sibiro pakrantėje, o po to stiprus vėjas pučia per visą Laptevų jūrą ir už jos ribų. Plėsdamasis ledas perneša maistines medžiagas per Arktį, kol pavasarį galutinai ištirpsta Framo sąsiauryje, tarp Svalbardo ir Grenlandijos.
Vėlesnis užšalimas reiškia, kad bet koks ledas, susidaręs šiais metais, turės mažiau laiko sustorėti, todėl padidės jo ištirpimo tikimybė. Dėl to planktonas gaus mažiau maistinių medžiagų, ir todėl sumažės jo gebėjimas pašalinti anglies dioksidą iš atmosferos. Tai savo ruožtu prisidės prie šiltnamio efekto, kils pasaulinė temperatūra ir bus dar mažiau ledo.
„Sistemingai nesumažinus šiltnamio efektą sukeliančių dujų, XXI amžiaus viduryje mūsų pirmosios vasaros be ledo tikimybė ir toliau didės“, – sako Kolorado valstijos universiteto mokslininkas Zachary Labe'as.
Ekstremali vasaros temperatūra privertė Laptevų jūros ledą ištirpti anksčiau nei bet kada, todėl buvo apnuoginti didžiuliai atviri vandens plotai. Kai šis vanduo sugėrė saulės šviesą, jo temperatūra siekė 5 °C aukštesnę nei vidutinė temperatūrą. Dabar dėl padidėjusios vandens temperatūros vėluoja ledo užšalimas.
Maža to, dėl šių metų vėluojančio užšalimo gali susidaryti plonesnis ledas, dėl kurio kitais metais jis dar labiau ištirps. Dėl šios priežasties kitą vasarą atsiras dar daugiau atvirų vandens plotų, galbūt padidės vandenyno temperatūra ir vėl vėluos jūrų užšalimas. Tai tarsi užsuktas ratas.
Z.Labe'as ir kiti mokslininkai teigia, kad valdžios institucijos privalo imtis veiksmų, kad sumažintų išmetamo anglies dioksido kiekį ir išsaugotų Arkties jūrų ledą.
