Sparčiausiai pasaulyje atšylančiame žemyne 2022 m. buvo užfiksuota karščiausia vasara per visą istoriją, kai šalis užklupo alinančios karščio bangos, pasėlius naikinančios sausros ir miškus niokojantys gaisrai.
Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“ pranešė apie neįprastai didelį mirčių per vasarą skaičių, tačiau tiesiogiai su karščiu susijusių mirčių skaičius anksčiau nebuvo įvertintas.
Tyrėjų grupė išnagrinėjo 2015-2022 m. duomenis apie temperatūrą ir mirtingumą 823 regionuose 35 Europos šalyse, kuriuose iš viso gyvena 543 mln. žmonių.
Barselonos pasaulinės sveikatos instituto ir Prancūzijos sveikatos tyrimų instituto INSERM tyrėjai naudojo modelius, kad kiekviename regione kiekvienai 2022 m. vasaros savaitei numatytų su temperatūra susijusių mirčių skaičių.
Jie apskaičiavo, kad nuo praėjusių metų gegužės 30 d. iki rugsėjo 4 d. dėl karščio mirė 61 672 žmonės.
Tyrime teigiama, kad vien dėl ypač intensyvios liepos 18-24 d. savaitės karščio bangos mirė daugiau kaip 11 600 žmonių.
„Tai labai didelis mirčių skaičius“, – sakė Hichamas Achebakas, INSERM mokslininkas ir vienas iš tyrimo autorių.
„Žinojome apie karščio poveikį mirtingumui po 2003 m., tačiau atlikę šią analizę matome, kad dar reikia daug nuveikti, siekiant apsaugoti gyventojus“, – sakė jis agentūrai AFP.
2003 m. per vieną didžiausių karščio bangų Europos istorijoje buvo užregistruota daugiau kaip 70 000 perteklinių mirčių.
Pažeidžiamos moterys ir vyresni nei 80 metų žmonės
Praėjusiais metais Prancūzijoje užfiksuotas didžiausias karščio padidėjimas, palyginti su ankstesnių vasarų vidurkiu – 2,43 laipsnio Celsijaus, teigiama tyrime.
Nedaug nuo jos atsiliko Šveicarija – 2,30 C, Italija – 2,28 C ir Vengrija – 2,13 C.
Italijoje dėl karščio žuvo daugiausia žmonių – 18 010, Ispanijoje – 11 324, Vokietijoje – 8 173.
Tyrime teigiama, kad daugiausia mirė vyresni nei 80 metų žmonės.
Apie 63 proc. dėl karščio mirusių žmonių buvo moterys.
Skirtumas dar labiau išryškėjo vyresniems nei 80 metų, kai moterų mirtingumas buvo 27 proc. didesnis nei vyrų.
Ankstesni tyrimai parodė, kad Europa šyla dvigubai sparčiau nei vidutiniškai pasaulyje.
Nors nuo XIX a. vidurio pasaulis vidutiniškai atšilo beveik 1,2 C, pernai Europoje buvo maždaug 2,3 C karščiau nei priešindustriniais laikais.
Jei nebus imtasi priemonių apsaugoti žmones nuo kylančios temperatūros, iki 2030 m. Europoje kiekvieną vasarą dėl karščio vidutiniškai mirs daugiau kaip 68 000 žmonių.
Iki 2040 m. vidutiniškai bus daugiau kaip 94 000 su karščiu susijusių mirčių, o iki 2050 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau kaip 120 000, teigė mokslininkai.
