„SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ paleidimas į orbitą
Šiais metais į kosmoso platybes pakils ne viena raketa nešėja su erdvėlaiviu, tačiau „Starship“ paleidimas – vienas iš tų, kurie kosmoso entuziastams kelia daugiausia emocijų.
Pirmąjį „Starship“ paleidimą į orbitą „SpaceX“ planuoja kovo pradžioje.
Ir „Starship“ erdvėlaivis, ir jo „Super Heavy“ raketa nešėja jau baigti, o paleidimo aikštelę ir bokštą bendrovės Pietų Teksaso paleidimo aikštelėje tikėtasi užbaigti iki 2021 m. pabaigos. Jei viskas vyks pagal planą, inauguracinio skrydžio metu „Starship“ trumpam pakils į orbitą.
Laivą „Starship“ sudaro du elementai, kurie abu suprojektuoti taip, kad juos būtų galima visiškai ir greitai pakartotinai naudoti. Jei „SpaceX“ pavyks susigrąžinti ir pakartotinai panaudoti „Starship“ per šiais metais atliekamus bandomuosius skrydžius, tai duos žalią šviesą ateities misijoms su įgula į Marsą.
Plika akimi matoma kometa
2023 m. pradžioje Žemę aplankys naujai atrasta kometa, kuri, kaip spėja astronomai, gali būti pakankamai ryški, kad ją būtų galima pastebėti plika akimi.
Kometa, pavadinta C/2022 E3 (ZTF), šiuo metu skrieja per vidinę Saulės sistemą. Kometa labiausiai priartės prie Saulės sausio 12 d., o vasario 2 d. bus arčiausiai Žemės.
Jei kometa ir toliau ryškės taip, kaip dabar, ji gali būti matoma tamsiame danguje plika akimi. Tai sunku prognozuoti kometoms, tačiau net jei C/2022 E3 (ZTF) išbluks, ji vis tiek turėtų būti matoma žiūronais ar teleskopu keletą dienų prieš ir po priartėjimo.
Stebėtojai turėtų ieškoti C/2022 E3 (ZTF), kai mėnulis danguje bus neryškus – jei leis oro sąlygos, tokią galimybę suteiks sausio 21 d. jaunatis. Kaip rašoma tinklalapyje „Starlust“, artėjimo metu kometa bus Camelopardalis žvaigždyne.
Tačiau, pasak NASA, Šiaurės pusrutulio stebėtojai kometą geriausiai galės pamatyti danguje sausio mėnesį, nes ji judės šiaurės vakarų kryptimi.
Komercinė mėnuleigio misija
NASA pasikliauja privačiomis įmonėmis, kurios vyriausybinei agentūrai kuria naujus pajėgumus, pavyzdžiui, kuria erdvėlaivius astronautams ir kroviniams į orbitą gabenti. Dabar ji bando taikyti panašų metodą moksliniams instrumentams į Mėnulį gabenti.
Hjustono bendrovė „Intuitive Machines“ šiais metais gali pradėti savo misiją IM-1, kurios metu jos kosminis laivas „Nova-C“ bus naudojamas kroviniams į Mėnulio paviršių gabenti. Teigiama, kad „Intuitive Machines“, skraidinama „SpaceX“ raketa, startuos kovo-gegužės mėnesiais, rašo „New York Times“
„SpaceX“ misija su įgula
„SpaceX“ ruošiasi vasario mėn. paleisti naują misiją „Crew 6“, kurios metu NASA astronautai Stephenas Bowenas ir Warrenas Hoburgas, Sultanas Al Neyadi iš Jungtinių Arabų Emyratų ir Andrejus Fediajevas iš „Roscosmos“ kartu pakils į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) ir orbitoje išbus 180 dienų.
Kaip rodo pavadinimas, šis skrydis bus šeštoji „SpaceX“ operatyvinė misija pagal komercinės įgulos programą. Tikimasi, kad 2023 m. rudenį po jo vyks ir „Crew 7“.
Pirmasis komercinis pasivaikščiojimas kosmose
„Polaris Dawn“ ruošiasi įeiti į istoriją kaip pirmasis komercinis išėjimas į atvirą kosmosą. Misija bus vykdoma naudojant „SpaceX Falcon 9“ ir „Crew Dragon“, o startas bus vykdomas iš LC-39A Kenedžio kosmoso centre. Misijai vadovaus milijardierius Jaredas Isaacmanas, prie kurio prisijungs visiškai privati įgula.
Šiuo metu planuojama pakilti ne anksčiau kaip 2023 m. kovo mėn. „Polaris Dawn“ yra pirmoji iš trijų dalių programos, kurios metu taip pat įvyks pirmasis „SpaceX“ erdvėlaivio „Starship“ skrydis su įgula.
Europos kosmoso agentūros misija į Jupiterį ir jo palydovus
Jupiteris ir kai kurie jo palydovai yra Europos kosmoso agentūros (EKA) vadovaujamos misijos „Jupiter Icy Moons Explorer“, trumpiau vadinamos JUICE, dėmesio centre.
EKA erdvėlaivio prietaisai tirs ne tik dujinį milžiną, bet ir tris jo palydovus: Kalistą, Ganimedą ir Europą. Manoma, kad visų jų paviršiuje yra vandenynų.
Liepos mėnesį iš Prancūzijos paleista JUICE misija daugiau nei septynerius metus keliaus giliuoju kosmosu, naudodamasi Veneros ir Žemės gravitacijos pagalba, o 2031 m. įskris į orbitą aplink Jupiterį.
Nuotraukoms pozuos Merkurijus
Merkurijus dažnai vadinamas „nepastebima planeta“, nes yra arčiausiai Saulės. Tačiau per trijų savaičių tarpą kovo 28 d. – balandžio 18 d., uolėtasis mažasis pasaulis bus labai palankiai matomas danguje.
Paskutinėmis kovo mėnesio dienomis Merkurijus bus matomas kaip labai ryški „žvaigždė“ vakarinėje dangaus pusėje po saulėlydžio.
Japonijos proveržis
Viena iš mažiau žinomų, bet labai įdomių misijų, numatytų 2023 m., yra Japonijos aerokosminių tyrimų agentūros (JAXA) nedidelis Mėnulio palydovas. Pasak JAXA, „Išmanusis Mėnulio tyrimų nusileidimo aparatas“ (angl. Smart Lander for Investigating Moon, SLIM) „įkūnija technikos, leidžiančios tiksliai nusileisti, tyrimus ir technikos demonstravimą Mėnulyje“.
SLIM bus paleistas kartu su kosmine observatorija XRISM (angl. X-Ray Imaging and Spectroscopy Mission), kuri naudos rentgeno spindulių spektroskopiją plazmai kosmose tirti. Teleskopas padės mokslininkams geriau suprasti visatos sudėtį ir jos formavimosi būdus.
Kosmine observatorija ir SLIM bus paleistos H-2A raketa iš Tanegašimos kosmodromo ne anksčiau kaip balandžio mėn., rašo „Space“.
Tuo tarpu dar 2022 m. gruodį paleistas „Ispace“ M1 nusileidimo modulis lėtai, taupiai naudodamas degalus, keliauja į Mėnulį. Nors tiksli nusileidimo data dar nepateikta, manoma, kad erdvėlaivis ant Žemės palydovo paviršiaus nutūps balandį.
Saulės užtemimas
Jei balandžio 20 d. būsite Australijoje arba Azijoje, galėsite pasimėgauti unikaliu reiškiniu – visišku Saulės užtemimu.
Mėnulis užtemdys Saulę tik atokiose Australijos ir Indonezijos dalyse, kitose Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalyse bus matomi daliniai užtemimai.
Pirma Rusijos misija į Mėnulį nuo 1976 m.
Paskutinė Rusijos misija į Mėnulį buvo 1976 m. Dabar Rusija vėl keliauja į artimiausio mūsų dangaus kaimyno paviršių su nusileidimo aparatu „Luna 25“ (anksčiau vadintu „Luna-Glob“). Pagal naujausią grafiką po kelerius metus trukusių atidėliojimų, paleidimas numatytas liepos mėn.
„Luna 25“ sieks nusileisti Boguslavskio krateryje netoli Mėnulio pietų ašigalio – tai yra didelio tarptautinio susidomėjimo sritis, kurioje bus tiriamas Mėnulio regolitas ir silpna Mėnulio atmosfera.
Nedidelis zondas į Venerą
Bendrovė „Rocket Lab“, vykdydama pirmąją privačią misiją į kitą planetą, siunčia erdvėlaivį „Photon“ į Venerą, kur jis paleis nedidelį zondą ir trumpam ištirs nuodingo pasaulio atmosferą. Misija planuojama gegužę arba vėlesniais mėnesiais.
Meteorų lietūs
Nors garsiausi meteorų lietūs – Geminidų ir Perseidų, be jų Žemę kasmet aplanko daugybė „krentančių žavigždžių“.
Pirmasis pavasarinis meteorų lietus – Lyridų – didžiausią piką pasieks balandžio 22-23 dienomis netrukus po mėnulio jaunaties, todėl dangaus stebėtojai galės pamatyti iki 18 meteorų per valandą. Jį geriausia stebėti prieš aušrą Šiaurės pusrutulyje, nors šiek tiek aktyvumo bus matoma ir Pietų pusrutulyje. Meteorai kyla iš kometos C/1861 G1, dar vadinamos Thatcher.
Gegužės 5-6 d. meteorų srauto piką pasieks Eta Akvaridai. Šie meteorai geriausiai matomi prieš aušrą, juos stebėti gali ir Šiaurės, ir Pietų pusrutulio gyventojai, tačiau geriau matomi iš Pietų pusrutulio. Žvelgiant iš Šiaurės pusrutulio, per valandą danguje sužimba tik apytikriai 10 meteorų
Tuo tarpu tikimasi, kad Perseidų meteorų lietus savo piką pasieks rugpjūčio 12 d. Žiūrėdami į šiaurės rytus, galite pamatyti iki 90 meteorų per valandą.
Spalio 20-21 d bus galima išvysti Orionidų meteorų lietų. Spalį Žemė atsitrenkia į Halėjaus kometos paliktas nuolaužas, kurias ji palieka judėdama link Saulės, ir taip susidaro Orionidų meteorų lietus. Tai vidutinio stiprumo lietus, kurio metu paprastai per valandą pasimato nuo 10 iki 20 žybsnių, nors išskirtiniais metais per valandą gali susidaryti iki 70 žybsnių. Lietų bus galima stebėti visame pasaulyje nuo vidurnakčio iki 4 val. ryto vietos laiku.
Leonidų meteorų lietų stebėti pavyks lapkričio 17-18 d. Leonidai garsėja tuo, kad kartais sukelia meteorų audras. 1966 m., 1999 m. ir 2001 m. lietaus greitis viršijo 1000 žybsnių per valandą. Šiais metais reiškinys turėtų būti ramesnis – apie 15 meteorų per valandą. Geriausiai lietų bus galima stebėti Šiaurės pusrutulyje po vidurnakčio.
Geminidų meteorų lietus pasieks piką gruodžio 13-14 dienomis. Šiemet meteorai pasirodys per jaunatį, todėl bus idealios sąlygos, jei tik orai bus palankūs. Per valandą gali pasitaikyti iki 150 meteorų.
Tačiau tai ne paskutinis metų meteorų lietus. Gruodžio 22-23 d. bus galima Ursidų meteorų lietus, kurio metu žiūrovai iš Šiaurės pusrutulio gali tikėtis pamatyti nuo 7 iki 10 meteorų per valandą.
Indijos skrydžių su žmonėmis į kosmosą pradžia
Indija siekia tapti ketvirtąja valstybe, savarankiškai iškėlusia astronautus į kosmosą. Iš pradžių pagal programą „Gaganyaan“ buvo siekiama iškelti įgulą į kosmosą 2022 m., minint 75-uosius Indijos nepriklausomybės metus, tačiau ji vėlavo dėl COVID-19 pandemijos, rašo „Space“.
Pirmasis iš dviejų bandomųjų skrydžių be įgulos – „Gaganyaan G1“ – galėtų būti pradėtas 2023 m. paskutinį ketvirtį. Indijos kosmoso tyrimų organizacijos (ISRO) tikslas – siekti pirmojo skrydžio su įgula, kuris šiuo metu numatytas 2024 m. ketvirtąjį ketvirtį.
Turistiniai skrydžiai
Bendrovė „Virgin Galactic“ atliko keturis bandomuosius skrydžius su įgula, kad galėtų teikti suborbitinio kosminio turizmo paslaugas, o paskutinį kartą 2021 m. liepos mėn. įkūrėjas Richardas Bransonas ir du įgulos nariai pakilo į 86 km. aukštį.
Dėl su šios misijos skrydžio trajektorija susijusių problemų jos erdvėlaivis „SpaceShipTwo VSS Unity“ buvo nutrauktas, tačiau įmonė planuoja grįžti į skrydį 2023 m. pavasarį.
Turistinius skrydžius planuoja ir „Blue Origin“, nors tikslesnių datų dar neatskleidžia.
Tuo tarpu ilgai lauktas projektas „dearMoon“, kurio metu milijardierius Yusaku Maezawa ir jo atrinkti aštuoni asmenys šešias dienas keliaus aplink Mėnulį ir atgal, iš pradžių buvo planuotas 2023 m. Tiksli data priklausys nuo sėkmingo „Starship“ bandymo. Tai bus pirmas tikras giliojo kosmoso turizmo startas.
Ši misija labai pakeis mūsų požiūrį į kosmosą, nes iki šiol į turistai negalėjo nuskristi gilųjį kosmosą.
Kinijos kosminis teleskopas
Kinija 2023 m. pabaigoje planuoja paleisti didelį kosminį teleskopą, kuris apžvelgs dangų ir galės prisijungti prie šalies kosminės stoties „Tiangong“ remontui, techninei priežiūrai ir atnaujinimui.
„Xuntian“ turės 2 metrų skersmens veidrodį, taigi bus panašaus dydžio kaip Hubble'o kosminis teleskopas, ir per planuojamą 10 metų trukmės misiją 2,5 mlrd. pikselių kamera apžvelgs 40 proc. dangaus. Jį paleis raketa „Long March 5B“ iš Kinijos pakrantės Venčango kosmodromo.
Kinija taip pat 2023 m. į „Tiangong“ kosminę stotį paleis „Shenzhou 16“ ir „Shenzhou 17“ misijas su įgula, kurių kiekviena skraidins po tris astronautus šešių mėnesių trukmės laikotarpiui.
Didžiausia pilnatis
Rugpjūčio mėnesio pilnaties metu Mėnulis pasieks arčiausią tašką prie Žemės, tad danguje bus itin ryškus ir didelis. Šnekamojoje kalboje tai dabar vadinama „supermėnuliu“.
Asteroidų tyrinėtojas grįžta į Žemę
OSIRIS-REx yra NASA misija į netoli Žemės esantį asteroidą Bennu. Pagrindinis šios robotizuotos misijos tikslas buvo gauti Bennu mėginių ir grąžinti juos į Žemę analizei.
Dabar OSIRIS-REx grįžta į Žemę su kilogramu vertingų asteroido mėginių. Jei viskas vyks pagal planą, kapsulė atsiskirs nuo erdvėlaivio, įskris į Žemės atmosferą ir rugsėjo 24 d. su parašiutu minkštai nusileis Jutos dykumose. Asteroidų mėginius grąžinti iki šiol pavyko tik vieną kartą – 2020 m. Japonijos kosmoso agentūros misijos „Hayabusa 2“ metu.
Bennu yra maždaug rombo formos vos pusės kilometro dydžio pasaulis, tačiau pasižymi daugybe įdomių savybių. Manoma, kad jis atskilo nuo daug didesnio asteroido per pirmuosius 10 milijonų Saulės sistemos gyvavimo metų.
Manoma, kad jame buvo vandens bei gausu brangiųjų metalų, įskaitant auksą ir platiną, rašo „Phys“.
NASA misija į asteroidą
Kai viena misija iš asteroido grįš, kita – pakils. Spalio 10 d. NASA pradės „Psyche“ misiją į metalinį asteroidą.
Asteroidų juostoje tarp Marso ir Jupiterio yra objektas, kurio didžioji dalis sudaryta iš metalo, galbūt tai yra būsimos planetos branduolio liekanos, vadinamas Psyche. To paties pavadinimo NASA misija siekiama jį ištirti iš arti.
2022 m. planuotas paleidimas buvo atidėtas, nes vėlavo erdvėlaivio programinė įranga. Misija bus paleista iš „SpaceX Falcon Heavy“ raketos Kenedžio kosmoso centre Floridoje, o į orbitą aplink asteroidą ji pateks 2029 m.
„Juno“ artimas praskridimas pro Jupiterio palydovą
Nenorėtumėte gyventi Ijo – audringame vulkaninės kilmės Jupiterio palydove. Tačiau galbūt norėsite gerai pamatyti jame vykstančius išsiveržimus?
Tokią galimybę suteiks NASA misija „Juno“. Daugelį metų tyrinėjęs Jupiterio atmosferą ir vidų, kosminis aparatas iš arti praskrido pro du mažiau pavojingus mėnulius – Ganimedą ir Europą. Pirmasis artimas praskridimas pro Ijo įvyks gruodžio 30 dieną ir leis pasigrožėti palydovo paviršiumi iš 1600 km atstumo.
