Kaip skelbiama pranešime, prie rinkimų prisidėjo visi. Lietuvos ornitologų draugija išrinko metų paukštį, Lietuvos entomologų draugija – metų vabzdį ir bestuburį, voragyvių stebėjimo entuziastai – metų voragyvį, Lietuvos mikologų draugija – metų grybą.
Trys organizacijos (Lietuvos gamtos fondas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba ir Lietuvos mokinių neformaliojo švietimo centras) renka kitas metų organizmų rūšis ir gamtinę buveinę, konsultuodamiesi su Gamtos tyrimų centru ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru. Organizmus aprašė ir nuotraukas pateikė 10 profesionalių gamtininkų.
Metų paukščių tituluotas baltasis gandras. „Gandralizdis – įprastas mūsų kraštovaizdžio elementas. Nacionalinis Lietuvos paukštis kuriasi ne tik medžiuose, bet ir ant sodybų stogų, elektros stulpų. Mūsų krašte dažnas ir gausus, tačiau Vakarų Europoje gandrų mažėja dėl intensyvios žemdirbystės“, – rašoma paskelbtame pranešime.
Tuo tarpu metų grybu tapo raudonasis auksabaravykis, kurį galima ne tik valgyti, bet ir naudoti audinių ir siūlų dažymui.
„Kilęs iš Šiaurės Amerikos. Europoje jis pasirodė maždaug prieš dvidešimt metų, bet oficialiai užfiksuotas tik pirmo XXI a. dešimtmečio pabaigoje, Lietuvoje, Kuršių Nerijoje. Ten jis jau kuris laikas buvo renkamas ir vadinamas pagal pirmojo jį pastebėjusio žmogaus pavardę – balsevičiuku“, – rašo LMNSC.
O štai metų vorą išrinko „Lietuvos voragyviai“ „Facebook“ puslapio bendruomenė. Juo tapo meiliai atrodantis Juostuotasis margašoklis.
Metų žuvimi tituluota vienintelė Lietuvos žuvis neršianti žiemą, po ledu.
„Paslaptinga ežerų ir upių plėšrūnė. Kūnas išmargintas maskuojančiomis rusvomis dėmelėmis. Dieną vėgėlė dažniausiai tūno pasislėpusi po kelmais, tarp akmenų ar pakrančių urvuose. Medžioti varlių, smulkesnių žuvų išlenda iš savo slėptuvių naktį“, – rašoma pranešime.
Visi 2023 metų organizmai:
- Pilkasis kiškis (Lepus europaeus)
- Garbanotasis kiminas (Sphagnum squarrosum)
- Kurklys (Gryllotalpa gryllotalpa)
- Baltasis gandras (Ciconia ciconia)
- Raudonasis auksabaravykis (Aureoboletus projectellus)
- Stačioji žemenė (Sagina nodosa)
- Medicininė dėlė (Hirudo medicinalis)
- Šiaurinė linėja (Linnaea borealis)
- Juostuotasis margašoklis (Marpissa radiata)
- Vėgėlė (Lota lota)
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos Metodinio-analitinio centro ekspertai metų buveine išrinko kerpinius pušynus, dar vadinamus kerpšiliais, kurie itin svarbūs dėl biologinės įvairovės.
„Tai šviesūs pušynai su šilumamėgėmis rūšimis ir gausia kerpių danga. Kerpiniai pušynai auga ypač sausose ir nederlingose augavietėse. Didžiausi šių buveinių plotai telkiasi Pietų ir Pietryčių Lietuvos smėlėtose lygumose, žemyninėse (kontinentinėse) kopose. Kerpiniai pušynai yra jautrios buveinės, todėl tokiems miškams išsaugoti reikalingas ypatingas dėmesys ir specifinių gamtosauginių priemonių taikymas“, – rašo LMNSC.
