Nesiėmus kardinalių priemonių mažinant šiltnamio dujų – tokių, kaip anglies dvideginis – išmetimą, riziką mirti nuo karščio 2100 metais patirs jau 3 žmonės iš 4. Tačiau net ir ėmusis griežtų klimato kaitos ribojimo priemonių šio šimtmečio pabaigoje su ta pačia problema, tikėtina, susidurs du trečdaliai žmonių. Tokius duomenis pateikė pirmadienį žurnale „Nature Climate Change“ publikuoto tyrimo autoriai.
2003-iųjų karščio banga Europoje nusinešė apie 70 000 gyvybių – tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau už aukų, žuvusių per teroristinę ataką rugsėjo 11 dieną, kiekį
„Mirtinos karščio bangos yra labai dažnos. Nežinau kodėl mes, kaip visuomenė, nesame labiau susirūpinę dėl šio pavojaus. 2003-iųjų karščio banga Europoje nusinešė apie 70 000 gyvybių – tai yra daugiau nei 20 kartų daugiau už aukų, žuvusių per teroristinę ataką rugsėjo 11 dieną, kiekį“, - sakė pagrindinis tyrimo autorius, Havajų universiteto (JAV) mokslininkas Camilo Mora.
Mirtinai pavojingos karščio bangos nutinka kur kas dažniau, nei galima būtų įsivaizduoti – dėl šios priežasties žmonės kasmet miršta daugiau nei 60 skirtingų pasaulio vietų. Ypatingo dėmesio vertos 2010 m. Maskvos karščio banga, kurios metu žuvo bent 10 000 žmonių ir 1995 m. karščio banga Čikagoje, kai dėl priežasčių, susijusių su oro temperatūra, mirė 700 žmonių.
Karščio sukeltų mirčių būta ir šiemet. Štai per dvi pastarąsias savaites Indijoje ir Pakistane, oro temperatūrai pakilus iki rekordinių 53,5 laipsnių, mirė dešimtys žmonių. Taip pat su karščiu susijusių mirčių šiemet registruota ir JAV, jau nekalbant apie pastarųjų dienų tragiškus įvykius Portugalijoje, kuriuos taip pat galima sieti su karščio bangomis.
C.Mora su tarptautine mokslininkų ir studentų grupe išanalizavo daugiau nei 30 000 iki šios dienos publikuotų mokslinių darbų šia tema – 1949 iš jų aprašė atvejus, kai miestuose ar ištisuose geografiniuose regionuose tvyrojusios karščio bangos turėjo tragiškų pasekmių. Mirtinų karščio bangų būta Niujorke, Vašingtone, Los Andžele, Čikagoje, Toronte, Londone, Pekine, Tokijuje, Sidnėjuje, San Paule ir kituose megapoliuose.
Didžiausia mirties nuo karščio grėsmė šiuo metu yra žmonėms, gyvenantiems drėgnuosiuose tropikų regionuose – ten net ir nežymaus temperatūros ar santykinės oro drėgmės padidėjimo pakanka, kad būtų registruojamos mirtys dėl karščio. Karštis gali būti mirtinas net tada, jeigu temperatūra pakyla „tik“ iki ganėtinai nedidelio 30 laipsnių lygio, jeigu santykinis oro drėgnumas yra labai didelis, savo C.Mora.
JAV statistika byloja, kad karštis nužudo dešimt kartų daugiau žmonių nei viesulai ar bet kokie kiti ekstremalūs oro reiškiniai, sako Viskonsino-Medisono universiteto (JAV) medicinos istorijos profesorius Richardas Kelleris.
Normali vidinė žmogaus kūno temperatūra gali svyruoti nuo 37 iki 38 laipsnių. Bent kiek aukščiau – ir tai jau klasifikuojama kaip karščiavimas. Pakilus aplinkos temperatūrai, organizmas bando savo temperatūrą mažinti prakaitavimo keliu.
Jeigu žmogaus kūno temperatūra priartėja prie 40 laipsnių, pamažu pradeda „streikuoti“ organizmo ląsteliniai mechanizmai. Bet kokia aukštesnė temperatūra yra mirtinai pavojinga ir reikalauja skubios medikų pagalbos.
Jeigu karščio indeksas (statistinis rodiklis, kuriame suderinta oro temperatūra ir santykinis drėgnumas) pasiekia 40 laipsnių, mūsų organizmai pradeda iš lėto kaisti ir taikytis prie aplinkos temperatūros, nes nebetenkame galimybės atsivėsinti prakaituojant.
Mūsų požiūris į aplinką buvo toks beatodairiškas, kad dabar gerų pasirinkimų ateičiai spektras sparčiai mažėja. Kalbant apie karščio bangas, mūsų laukia arba bloga, arba siaubinga ateitis
Jauniausi ir vyriausi visuomenės nariai, kurie paprastai būna labiau izoliuoti socialiai arba yra fiziškai silpnesni, būna labiausiai pažeidžiami. Iš maždaug 15 000 su karščiu susijusių mirčių Prancūzijoje 2003 metų vasaros karščio bangos metu didesniąją dalį sudarė 75 metų ar vyresni asmenis, kurių dauguma gyveno vieni, aiškina R.Kelleris.
„Didėjanti socialinė nelygybė didina mirčių nuo karščio bangų kiekį“, - aiškina istorikas.
Iki šiol karščio bangos nekėlė didelių problemų Indijoje, Pakistane ir kitose arčiau pusiaujo esančiose šalyse, tačiau dabar, intensyvėjant klimato kaitai, karščio bangos šias šalis užplūsta dažniau, teigia R.Kelleris.
Pavyzdžiui, pastaraisiais metais Indijoje dėl karščio bangų mirė tūkstančiai žmonių. Kitas naujas tyrimas, publikuotas leidinyje „Science Advances“, nurodo, kad karščio bangų, nusinešančių po daugiau nei 100 žmonių gyvybių, dažnumas nuo 1960 iki 2009 metų padidėjo 2,5 karto. Kalifornijos universiteto Irvine (JAV) profesorius ir tyrimo bendraautoris Stevenas Davisas teigia, kad taip tikriausiai yra dėl klimato kaitos.
Bet Indijos vidutinė oro temperatūra per pastaruosius 50 metų pakilo tik 0,5 laipsnio – lyginant su kitomis pasaulio dalimis, tai yra kuklus pokytis.
Paviršiaus temperatūros matavimai rodo, kad, lyginant su ikipramoniniais laikais, vidutinė temperatūra planetoje jau pakilo 1 laipsniu, tačiau šis temperatūros padidėjimas nėra pasiskirstęs tolygiai. Tarkime, Arkties regionas įšilo vidutiniškai 2,5 laipsniais, o 2016 metų lapkritį temperatūrų vidurkis virš didžiosios dalies Arkties vandenyno buvo viršytas net 20 laipsnių.
Kuklus vidutinės temperatūros gali turėti labai rimtų pasekmių tropikų šalyse, ypač skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie yra ypatingai pažeidžiami karščio bangoms, tvirtina S.Davisas. „Žmonės Čikagoje karščio išvengti gali, tačiau daugeliui Indijoje skurdžiai gyvenančių žmonių tai neįmanoma“, - sakė jis.
„Mūsų požiūris į aplinką buvo toks beatodairiškas, kad dabar gerų pasirinkimų ateičiai spektras sparčiai mažėja. Kalbant apie karščio bangas, mūsų laukia arba bloga, arba siaubinga ateitis. Daugelis viso pasaulio žmonių jau dabar už karščio bangas sumoka aukščiausią kainą“, - sakė C.Mora.
