Trumpai ir aiškiai
Pirmąjį 3D spausdintuvą dar 1984 metais sukūrė Chuckas Hullas, o per pastarąjį dešimtmetį ši technologija sulaukė daugybės dėmesio ne tik iš mokslininkų, bet ir privačių investuotojų. Pagrindinė priežastis – 3D spausdinimą galima pritaikyti beveik visose pasaulio pramonės šakose, nuo mašinų dalių kūrimo bei namų statymo iki įvairiapusio panaudojimo medicinoje.
„3D spausdinimas atvėrė galimybes gamybai, kurių anksčiau negalėjo pasiekti jokios kitos technologijos“, – pasakojo R.Bagdonas.
3D spausdinimas yra trimačio objekto kūrimo procesas, naudojant kompiuteriu sukurtą dizainą. Sumodeliuotas norimas objektas yra apdirbamas specialiose programose ir failo pavidalu įkeliamas į 3D spausdintuvą.
„Paprasčiausia spausdinti yra iš plastikų gijų, jų galima nusipirkti bet kurioje technologijų parduotuvėje. Plastikas gaminamas iš kukurūzų, lengvai sulimpa, neišsipučia, neiškrypsta. Dėl to 99 proc., kad gausite tokį objektą, kokio tikitės“, – procesą komentavo R.Bagdonas.
Plastiko gijos ar derva taip pat yra ir pigiausia alternatyva, tačiau spausdinimui galima rinktis ir kitokias medžiagas, pavyzdžiui – metalo dulkes ar titaną.
Patogu tai, kad naudojantis šia technologija galima sukurti bet kokios formos ar dydžio objektą – tai itin pravartu taupant laiką namuose ar laboratorijose.
„Mokslininkams ši technologija naudinga tuo, kad sukurtą modelį galima greitai realizuoti – pavyzdžiui, atspausdintą lėktuvo modelį iš karto dėti į oro tunelius ir matuoti jo aptakumą“, – įžvalgomis dalijosi vyr. specialistas.
Spausdinimo greitis priklauso nuo objekto dydžio ir sudėtingumo – štai smulkią detalę galima atsispausdinti ir per valandą, bet į delną telpančiai laivo figūrėlei prireiks 8 valandų.
Nuo dirbtinės mėsos iki namo tvoros
Su mokslininkais viskas suprantama – juk laboratorijose guli vienas už kitą įmantresni prietaisai. Bet kuo ši technologija gali būti aktuali namų buityje?
R.Bagdono teigimu, 3D spausdintuvo panaudojimą riboja tik žmogaus fantazija. Juo galima atsispausdinti tiek namuose praverčiančius varžtelius, tiek tvoras: „Ko negalite įsigyti parduotuvėje, tą galite atsispausdinti namie“, – pasakojo vaikinas.
Iš funkcionalių daiktų R.Bagdonas sau jau yra atsispausdinęs telefono laikiklį, taip pat keletą suvenyrų, tarp kurių – įspūdingai atrodantis lempos gaubtas.
„Internete yra plačiai naudojamos programėlės, kuriomis įsikeli kokią nori nuotrauką, atsisiunti failą, jį įdedi į 3D spausdintuvą ir po 8 valandų turi lempos gaubtą“, – pasakojo vyr. specialistas.
Be abejo, taip pat galima atsispausdinti ir patį namą. Tik šito turbūt nepavyks padaryti patiems.
Tradiciškai namų statyboje naudojamą betoną pilame į medinius ar metalinius klojinius ir galiausiai jo sunaudojame daug daugiau, nei reikėtų. Kuo daugiau betono sunaudojama, tuo didesnis pastato išmetamo CO2 kiekis, t. y. tuo labiau namas prisideda prie šiltnamio efekto. Vienas iš didžiųjų 3D spausdinimo privalumų yra tas, kad spausdintuvas turi galimybę dėti betoną tik ten, kur reikia. Dėl to neapkraunami pamatai ir nešvaistomos medžiagos.
Ši technologija gali praversti ir sušlubavus sveikatai – jau dabar 3D spausdinimas yra naudojamas protezavimo srityje, o daugelis technologijų ir medicinos ekspertų mano, kad iki 2025 m. 3D spausdintuvu atspausdinti vidaus organai bus naudojami chirurgijoje.
Turbūt sunkiausia įsivaizduoti, kad ateityje mes pirksime ne daiktus, o failus.
Pašnekovo teigimu, ateityje 3D spausdintuvus siųsime ir į kosmosą – nukeliavę jie gamins reikalingas detales vietoje, tad svetimų pasaulių kolonizavimas taps daug paprastesnis.
„Turbūt sunkiausia įsivaizduoti, kad ateityje mes pirksime ne daiktus, o failus – kiekvienas namie turėsime 3D spausdintuvą, atsisiųsime dokumentą su mūsų norima produkcija ir atsispausdinsime jį. Tai apims nuo drabužio iki skanaus kepsnio“, – 15min įžvalgomis dalijosi R.Bagdonas.
Ar brangu?
R.Bagdonas neslepia, kad atsakymas paprastas ir aiškus – nėra brangu.
„Pats esu atsispausdinęs keletą mašinos detalių už daug žemesnę kainą“ – 15min pasakojo VILNIUS TECH prototipų laboratorijos vyr. specialistas.
Štai jau anksčiau minėto lempos gaubto savikaina siekia vos 2–3 eurus, o naudojamo plastiko kilogramo kaina siekia 16–17 eurų.
„Dabartiniai 3D spausdintuvai, namų tipo, naudoja ne ką daugiau elektros negu kompiuteris. Kai kurie netgi naudoja tuos pačius maitinimo šaltinius. Tad ir elektros kaštai nėra tokie, kuriuos pajustumėte mėnesio gale“, – pasakojo pašnekovas.
Daugiau apie 3D spausdinimo technologiją žiūrėkite čia: