2017 m. Saudo Arabija už 60 mlrd. dolerių įsigijo 84 naikintuvus F-15SA – tai buvo didžiausias JAV ginklų pardavimas užsieniui. Jungtinių Arabų Emyratai 2021 m. pateikė 19 mlrd. dolerių vertės užsakymą įsigyti 80 „Dassault Rafales“ – tai buvo didžiausias kada nors „Dassault“ gautas užsienio užsakymas naikintuvams, rašo „Business Insider“.
Regione šiuo metu yra antras, trečias ir ketvirtas pagal dydį pasaulyje naikintuvų F-16 būriai, o Izraelis turi didelį ir vis didėjantį F-35 „Stealth“ naikintuvų būrį.
Keturi artėjantys Turkijos, Irako, Irano ir Egipto naikintuvų įsigijimai rodo, kad ši tendencija artimiausiu metu nepasikeis.
Turkijos „Viper“
Turkija ilgai planavo įsigyti 100 naikintuvų F-35, kurie palaipsniui pakeistų 270 naikintuvų F-16, sudarančių jos oro pajėgų pagrindą. Tačiau JAV išstūmė Ankarą iš F-35 programos po to, kai ši nusipirko pažangią Rusijos oro gynybos sistemą S-400.
Ankara 2021 m. pasiūlė alternatyvą, pagal kurią Turkija gautų 40 naujausių F-16 variantų, vadinamų „Viper“, ir 79 modernizavimo rinkinius, skirtus jos turimam lėktuvų parkui atnaujinti, tačiau šiam susitarimui griežtai priešinasi JAV įstatymų leidėjai.
Ankara jau pradėjo modernizuoti 35 seniausius F-16 lėktuvus pagal „Ozgur“ modernizavimo programą, pagal kurią jie aprūpinami naujais misijų kompiuteriais ir avionika.
Nepaisant „Ozgur“ programos sėkmės, Ankarai greičiausiai vis dar reikės šių modernizavimo rinkinių ir visiškai naujų F-16, kad per ateinantį dešimtmetį didžioji dalis lėktuvų būtų modernizuota.
JAV įstatymų leidėjai nepritarė, kad Turkijai būtų parduodami F-16, daugiausia dėl prezidento Recepo Tayyipo Erdogano veiksmų šalies viduje.
Tačiau liepos 10 d. R.T.Erdoganui pakeitus savo poziciją pastaruoju klausimu, yra tikimybė išeiti iš aklavietės. Kitą dieną J.Bideno administracija pareiškė, kad ketina tęsti F-16 pardavimą.
Jei sandoris bus sudarytas, tai bus didžiausias ginklų sandoris nuo tada, kai prieš dešimtmetį pradėjo blogėti JAV ir Turkijos santykiai.
Irano „Flanker“
Irano ir Rusijos ryšiai gynybos srityje pasiekė naujas aukštumas po to, kai Maskva pernai užpuolė Ukrainą. Karas išeikvojo Rusijos arsenalus ir privertė ją ieškoti naujų tiekėjų. Iranas savo ruožtu tiekė bepiločius lėktuvus ir šaudmenis.
Baltieji rūmai gruodžio mėn. sakė, kad žvalgybos duomenys rodo, jog Iranas dar šiais metais iš Rusijos gaus naikintuvus „Su-35 Flanker“.
Nors neaišku, kiek jų bus pristatyta, manoma, kad Maskva pradės nuo dviejų dešimčių Su-35, kuriuos iš pradžių pagamino Egiptui.
Nors Su-35 dažnai įvardijamas kaip pažangus ketvirtosios kartos naikintuvas, jam trūksta pagrindinių savybių, ypač AESA radaro.
Iranas neimportavo ketvirtos kartos naikintuvų nuo 1990 m., kai įsigijo sovietinius MiG-29A. Didžioji dalis jo naikintuvų parko yra iš laikotarpio iki 1979 m., kai Iranas buvo JAV sąjungininkas ir įsigijo didelį F-14A „Tomcat“ parką.
Irako „Rafale“
Pranešama, kad Irakas derėjosi dėl 14 „Rafale“. Tai būtų pirmas kartas, kai Bagdadas iš Prancūzijos perka naikintuvus nuo tada, kai Sadamo Husseino režimas septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje užsakė 133 „Mirage F1“.
Nuo 2003 m., per kuriuos Irako oro pajėgos sunkiai atsigavo Irako karo ir kovos su ISIS sąlygomis, svarbiausias Irako įsigytas naikintuvų pirkinys neabejotinai buvo 36 JAV pagaminti naikintuvai F-16C/D.
Pirmieji F-16 buvo pristatyti 2015 m. ir tapo Irako karinių oro pajėgų pagrindu, tačiau per penkerius metus dėl nuolatinių techninės priežiūros ir techninių problemų jų ateitis tapo abejotina.
Nepaisant to, pastaraisiais mėnesiais šie lėktuvai tapo pagrindiniais Irako smogiamaisiais orlaiviais kovai su ISIS likučiais – iš dalies dėl to, kad karas Ukrainoje neleido Rusijai tiekti Irakui reikalingų dalių jo gaminamiems rusiškiems sraigtasparniams.
Nors F-16 yra pajėgus oro gynybos naikintuvas, JAV niekada nepardavė Irakui raketų „oras-oras“ AIM-120. Todėl Irakas gali tikėtis, kad, kreipdamasis į Prancūziją, gaus labai pajėgų naikintuvą, apginkluotą raketomis, ir taip gerokai padidins savo ribotus oro gynybos pajėgumus.
Egipto „Eagles“
Nuo 1979 m., kai sudarė taiką su Izraeliu, Egiptas pirmiausia buvo JAV ginklų klientas, sukaupęs F-16 naikintuvų, AH-64 atakos sraigtasparnių ir M1 tankų.
Kita vertus, Egiptui niekada nebuvo leista įsigyti „F-15 Eagle“. 2002 m. JAV ir Izraelis „pasiekė keletą susitarimų“ dėl JAV ginklų pardavimo Egiptui, kurių vienas iš elementų buvo draudimas Egiptui pirkti F-15.
Nors Egiptas galiausiai įsigijo F-16 (dabar jis turi ketvirtą pagal dydį pasaulyje lėktuvų parką), jis taip negavo AIM-120, o tai labai apribojo jo oro gynybos pajėgumus.
Beveik 40 metų negavęs F-15, Egiptas kreipėsi į Rusiją ir 2014 m. už 2 mlrd. dolerių užsakė beveik keturias dešimtis MiG-29, o 2018 m. už 2 mlrd. dolerių – dvi dešimtis Su-35. Nors rusų reaktyviniai lėktuvai negalėjo keistis duomenimis su Egipto lėktuvais, pagamintais JAV, Kairas tikėjosi, kad jie galės iš dalies kompensuoti ribotus oro erdvės pajėgumus.
Vėliau Egiptas atsisakė Su-35 sandorio, greičiausiai dėl JAV sankcijų grėsmės ir dėl to, kad karas Ukrainoje gali turėti įtakos Rusijos ginklų eksportui.
Egiptui taip pat atsirado prišvaistė pagaliau įsigyti F-15. 2022 m. kovą generolas Frankas McKenzie, tuometinis JAV Centrinės vadovybės vadovas, įstatymų leidėjams sakė: „Manau, kad turime gerų naujienų, nes ketiname juos aprūpinti F-15, o tai buvo ilgas ir sunkus darbas“.
Bet kokiam Egipto F-15 įsigijimui labai svarbus Izraelio sutikimas, tačiau jis greičiausiai sutiks.
Po beveik 50 tarnybos metų F-15 vis dar yra labai vertinamas naikintuvas, o bet koks F-15 pardavimas Egiptui būtų vertas dėmesio.