Skaitydamas pranešimą TED konferencijoje Niujorke NASA planetų mokslininkas Jimas Greenas įvardino keturias vietas, kuriose labiausiai tikėtina rasti nežemišką gyvybę Saulės sistemoje, rašo Businessinsider.com.
Marsas
Dabar Marsas virtęs sausa dykyne, tačiau mokslininkai yra įrodė, kad kadaise jis buvo vandeningas ir kur kas panašesnis į Žemę. Anksčiau 19 proc. Raudonosios planetos sudarė vandenynai.
Tačiau ilgainiui Saulės vėjai nuplėšė Marso atmosferą. Tuomet vandenynai išdžiuvo, o planetos paviršius nuolatos buvo bombarduojamas radiacija.
Kaip šįmet pranešė NASA mokslininkai, Marse vis dar yra tekančio vandens, kuris kartais iškyla į paviršių. O kur yra vanduo Žemėje, ten ir gyvybė. Tiesa, Marso vandens sudėtis gerokai skiriasi nuo mūsiškės, tačiau yra manančių, kad jame galėtų gyventi tam tikri mikroorganizmai.
Gyvybė gali slypėti ir Marse po žeme.
Enceladas
Yra įrodymų, kad Encelado vandenyne gali būti hidroterminių versmių. Žemėje šalia jų klesti neregėta mikrorganizmų įvairovė.
Saturno palydovas Enceladas yra dar vienas planetų mokslininkus intriguojantis kosminis objektas. Po jo užšalusiu paviršiumi plyti vandenynas.
Yra įrodymų, kad Encelado vandenyne gali būti hidroterminių versmių. Žemėje šalia jų klesti neregėta mikrorganizmų įvairovė.
Encelado paviršių dengia ledas, tačiau šalia pietinio palydovo poliaus esantys geizeriai kartkartėmis prasiveržia ir „spjaudosi“ vandeniu.
Kelis kartus pro Saturno palydovą praskridęs NASA erdvėlaivis mėgino paimti vandens mėginius. Jau aišku, kad jame yra natrio ir organinių molekulių. Naujausi NASA duomenys parodo, kad Encelado hidroterminės versmės labai aktyvios.
Titanas
Nors šis dar vienas aplink Saturną besisukantis kosminis objektas yra tik palydovas, dydžiu jis beveik prilygsta Marsui.
Tačiau mokslininkus palydovas domina ne dėl dydžio, o dėl didelių skysto metano ežerų.
Titanas yra vienintelė vieta Saulės sistemoje, kurios paviršiuje nuolatos yra skysčio. Mokslininkai mano, kad kai kurie mikroorganizmai galėjo prisitaikyti gyventi tokiomis sąlygomis.
Europa
Jupiterio palydove Europoje yra du kartus daugiau vandens nei Žemėje. Kai kurios Europos paviršiaus dalys yra įskilusios, todėl pramintos „chaoso regionais“.
Mokslininkai mano, kad šie įtrūkimai susidaro tada, kai šilto vandens bangelės pakyla į paviršių, kur sukuria skysto vandens ežerus. Galiausiai po šiais ežerais esantis ledas sulūžta ir nuskęsta. Taip susidaro „chaoso regionai“.
Jeigu iš tiesų įtrūkimus sukelia šiltas vanduo, Europoje taip pat gali būti hidroterminių versmių.
Dabar NASA planuoja misiją „Multi-Flyby“, kurios metu ant Europos paviršiaus nusileistų pirmasis zondas. Jis galėtų nagrinėti vandens sudėtį ir nardyti po ledu.
