Meteoritas – iš kosmoso gelmių atskriejęs dangaus kūnas, sugebėjęs išlikti po pragariško skrydžio per atmosferą ir nusileisti ant planetos paviršiaus. Dažniausiai žmonėms pavyksta rasti smulkių meteoritų, kurie Žemėn nukrenta nedidelių akmenukų pavidalų. Tačiau meteoritų būna ir kur kas didesnių.
Istorijos pradžia: prie Žemės artėja milžiniškas asteroidas
Agpaliliko meteoritas, Grenlandija": 20 tonų
Įdomiausias šio nekviesto svečio istorijos momentas – Agpaliliko meteoritas tėra vienas iš keturių didžiulių Grenlandijos Jorko kyšulio meteorito fragmentų (apie jį skaitykite žemiau). Kitaip tariant, Agpaliliko „tėvas“ suskilo ore į keturis stambius, maždaug 20 tonų svorio akmenis. Manoma, kad jis Žemėn krito maždaug prieš 10 tūkst. metų.
O atrado šį klajūną 1963 m. Vagnas F. Buchwaldas. Beje, Agpalilikas reiškia „Vyras“. Grenlandijos eskimai jį naudojo kaip metalo šaltinį ginklams ir įrankiams. Tyrėjų ausis istorijos apie šį akmenį pasiekė dar 1818 metais. Nuo 1818 iki 1883 m. buvo surengtos penkios šio meteorito paieškų ekspedicijos, tačiau visos jos baigėsi nesėkmingai – akmuo buvo rastas tik 1963 m.
Dabar šis meteoritas saugomas Geologijos muziejuje Kopenhagoje (Danija).
Bakubirito meteoritas, Meksika (Bacubirito): 22 tonos
Didžiausias Meksikos meteoritas yra ir vienas didžiausių meteoritų Žemėje. Minias turistų sutraukiantis 4 metrų ilgio Bakubiritas sveria apie 22 tonas ir yra eksponuojamas Kuljakane (Meksika).
Šį monstrą 1892 m. atrado amerikiečių geologas Gilbertas Ellis Bailey. Ieškoti akmens jį į Centrinę ir Pietų Ameriką delegavo Čikagos leidinys „Interocean“. Geologas akmenį iškasė pasitelkęs vietos gyventojų pajėgas. Kaip ir visi meteoritai, šis buvo pavadintas vietovės, kurioje buvo rastas, garbei.
Ahnighito meteoritas, Grenlandija: 31 tona
O čia – didesnysis jau minėto Agpaliliko brolis dvynys, arba stambiausias Jorko meteorito fragmentas, sveriantis net 31 toną. Tai – sunkiausias meteoritas, kurį žmonėms yra pavykę pergabenti į ekspozicijai tinkamesnę vietą. Jis buvo parduotas JAV Gamtos istorijos muziejui, kur dabar ir saugomas.
Ahnighito Grenlandijos eskimų kalba reiškia „palapinė“. Šį „broliuką“ 1894 m. surado Arkties tyrinėtojas iš Amerikos Robertas E. Peary. Rasti šį milžiną jam padėjo neįvardintas vietos gyventojas.
Į laivą R.E.Peary meteoritą gabeno net trejus metus. Tuo tikslu Grenlandijoje teko nutiesti pirmąją geležinkelio liniją. Neįkainojama buvo ir vietos eskimų pagalba. Vis dėlto tyrinėtojas savo laimikį pardavė JAV gamtos istorijos muziejui už tais laikais labai solidžią sumelę – 40 tūkst. JAV dolerių.
El Chaco, Argentina: 37 tonos
Likimo ironija – šis sidabro šalyje rastas gigantas didžiausių meteoritų rikiuotėje tenkinasi sidabro apdovanojimu, nes yra tik antras didžiausias meteoritas pasaulyje. Nors sveria 37 tonas. Tai yra stambiausias didesnio suskilusio meteorito fragmentas. „Motininis“ meteoritas išsibarstė 60 kvadratinių kilometrų plote Kampo del Sjelo apylinkėse (Argentina).
El Chaco buvo rastas 1969 m. metalo detektoriumi – penkių metrų gylyje po žeme. Tiesa, jį supęs krateris, kuriam, kaip manoma, apie 4–5 tūkst. metų, buvo žinomas dar 1576 metais. Sunku patikėti, tačiau 1990 m. Argentinos policija užkirto kelią meteoritų medžiotojui Robertui Haagui ir sutrukdė jam pasisavinti El Chaco, nors šis akmuo tada jau buvo išgabentas iš šalies.
Hoba, Namibija: 60 tonų
Tai – didžiausias kada nors rastas meteoritas Žemėje. Mokslininkai mano, kad jis sveria apie 60 tonų, o Žemėn atgulė maždaug prieš 80 tūkst. metų. Jis buvo atrastas 1920 m. vieno Namibijos ūkininko, kai šis ardamas žemę kabino akmenį plūgu.
Hobą sudaro apie 84 proc. geležies ir 16 proc. nikelio. Dėl didžiulės masės jis iš savo radimvietės nebuvo pajudintas ir tebeguli Namibijoje.
Kuo meteoritas skiriasi nuo meteoro ir asteroido
Asteroidas – tai mažesnis už planetą dangaus kūnas, mažiausi asteroidai vadinami meteoroidais.
Patekęs į Žemės atmosferą degantis meteoroidas arba asteroidas virsta meteoru (ugnies kamuolio arba bolido pavidalas). Nukritęs ant Žemės dangaus kūnas vadinamas meteoritu.
