Piramides pastatė vergai
1956 m. filme „Dešimt Dievo įsakymų“ (angl. The Ten Commandments) matoma, kaip vergai tempia blokus per karštą dykumą, kad pastatytų piramides, o jų šeimininkai juos muša.
Tačiau dauguma archeologų nemano, kad tai atitinka tikrovę.
„Šiuolaikinių mokslininkų teigimu, piramides statę žmonės buvo laisvi“, – „Insider“ sakė Varšuvos mumijų projekto egiptologas Wojciechas Ejsmondas.
Senovės egiptiečiai neturėjo valiutos, todėl egiptiečiai mokesčius greičiausiai mokėdavo paslaugomis, o ne pinigais.
Senovės egiptiečiai manė, kad faraono mumija gali prisikelti iš mirusiųjų
Nors mumijos, prisikeliančios iš numirusių, yra siaubo filmų žanro pagrindas, egiptiečiai greičiausiai netikėjo, kad taip gali nutikti realiame gyvenime.
„Simboliškai faraonas niekada nemiršta“, – sakė W.Ejsmondas, – „Bet būkime sąžiningi, žinoma, tai simboliška. Tikrovėje žmonės mato, kad jis nyksta“.
Vis dėlto egiptiečiai tikėjo, kad mirusieji gali daryti įtaką gyviesiems.
„Pavyzdžiui, jei su kieno nors kūnu po mirties buvo blogai elgiamasi arba jam nebuvo suteiktos tinkamos laidotuvės, šis žmogus gali sukelti nelaimingų atsitikimų arba daug blogų dalykų savo šeimos nariams“, – sakė jis.
Žmonių aukojimas buvo įprastas reiškinys
Senovės Egipte paplitęs mitas apie tai, kad tarnai buvo laidojami gyvi arba žudomi, kad būtų kartu su savo faraonu ir galėtų jį lydėti mirties patale.
Gali būti, kad tam tikru senovės Egipto istorijos laikotarpiu taip ir buvo, tačiau greičiausiai tai truko labai trumpą laiką.
„Pirmosios dinastijos laikais tikriausiai buvo aukojami žmonės“, – sakė W.Ejsmondas.
Pirmosios dinastijos faraonų kapus supa šimtai mažesnių 14-25 metų amžiaus žmonių kapų. Tai, kad jie visi mirtų tuo pačiu metu kaip ir faraonas, iš tiesų labai įtartina.
Vis dėlto „niekada nebuvo rasta jokių akivaizdžių žymių ant kaulų ar kur nors kitur, kad tai būtų galima patvirtinti. Taigi tai vis dar atvira tema“, – sakė W.Ejsmondas.
Ar buvo aukojimų „antrosios dinastijos laikais, diskutuotina. Po to nėra jokių įrodymų apie žmonių aukojimą“, – sakė W.Ejsmondas.
Tai reiškia, kad aukų galėjo būti per maždaug 400 metų laikotarpį, o senovės egiptiečiai valdė apie 3000 metų.
Mumifikacija buvo skirta kūnui išsaugoti
Grupė egiptologų teigia, kad mumifikacija nebuvo skirta kūnui išsaugoti. Jie teigia, kad mumifikacija buvo skirta faraono kūnui grąžinti jo teisingą formą – statulos formą.
Anot jų, statulos galėjo būti laikomos dievų pratęsimu žemėje.
Šiuo požiūriu „buvo siekiama, kad kūnas atrodytų kaip idealizuota dievo statula“, – anksčiau „Insider“ sakė Mančesterio muziejaus Jungtinėje Karalystėje kuratorius Campbellas Price'as, išleidęs knygą apie šią teoriją.
Pasak mokslininko, tai paaiškintų, kodėl tiek daug faraonų mumifikacijų vėliau pasirodė esančios „nevykusios“.
Tačiau toks požiūris į mumifikaciją yra prieštaringas ir ne visi egiptologai su juo sutinka.
Visų piramidžių viduje buvo labirintai
W.Ejsmondas sakė, kad mintis, jog žmonėms reikėjo sudėtingų lobių žemėlapių, kad galėtų orientuotis piramidės viduje esančiame labirinte, yra „visiškai klaidinga“.
„Pažvelgus į piramidės planus, paprastai koridoriai gana tiesūs, vedantys tiesiai į laidojimo kamerą“, – sakė jis.
Tačiau po kai kuriomis šventyklomis galima rasti labirintą primenančių koridorių.
„Buvo tikrai sudėtingų koridorių sistemų, vadinamųjų kriptų, kur viskas kaip filmuose“, – sakė jis.
„Kartais reikia paspausti vieną akmeninį bloką, kad kitas duris, esančias kitoje to paties koridoriaus pusėje, taip pat būtų galima laisvai atidaryti“, – sakė jis ir pridūrė, – „Reikia žinoti, kokia seka reikia stumdyti akmenis, kad galėtum atidaryti slaptą praėjimą.“