Aplinkos ir patalpų oro užterštumas tiek PSO, tiek ES institucijų yra pripažįstama kaip didžiulė problema. Iš gamyklų kaminų virstantys dūmai, automobilių išmetamos dujos ar virš individualių namų kvartalų šildymo sezonu susidarantis smogas – visa tai yra žalos klimatui ir žmogaus sveikatai ženklai. Dėl pasklidusių teršalų žmones ima dažniau kamuoti kvėpavimo takų sistemos bėdos, širdies ir kraujagyslių sistemos negalavimai, rašoma pranešime spaudai.
Aplinkos apsaugos agentūros (AAA) Oro kokybės vertinimo skyriaus duomenys rodo, kad pavasaris oro užterštumo atžvilgiu yra kritinis laikotarpis. O kai ilgesnį laiką šalyje laikosi ramūs anticiklono nulemti orai, sveikatos specialistai rekomenduoja vengti ilgų pasivaikščiojimų ir sporto užsiėmimų lauke, patariama kuo dažniau valyti namus šlapiu būdu. Šios rekomendacijos ypač aktualios miestų gyventojams – antai Vilnius yra priskiriamas prie didelės oro taršos sostinių.
Kai ore pilna kietųjų dalelių, smalkių, sieros dioksido, azoto dioksido, pažemio ozono ir kitų teršalų, verčiau poilsiauti ne mieste, o atokesnėse vietovėse – miškuose, parkuose ar kaime.
Kita vertus, pažymėtina, jog vien atkreipę dėmesį į penkis oro taršos šaltinius, esančius mūsų aplinkoje, kiekvienas sąmoningais sprendimais galime sumažinti grėsmę ir žalą sveikatai.
Transportas
Nesunku suprasti, kad automobilių spūstys miestų gatvėse – tai ir debesys teršalų. Juolab, vidutinis lengvųjų automobilių parko amžius Lietuvoje vis dar yra didelis – viršija 14 metų. Aplinkos ministerija yra suskaičiavusi, kad atmosferą Lietuvoje kasmet išmetama per 20 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, o daugiausia, kone trečdalis, pasklinda iš transporto sektoriaus. Patys taršiausi yra seni dyzeliniai automobiliai, kurių mūsų gatvėse apstu.
Skatindama žmones atsisakyti taršių transporto priemonių, Aplinkos ministerija ėmė kompensuoti dalį išlaidų už įsigytą elektromobilį. Tam pasitelktas finansavimas pagal Klimato kaitos programą.
Ekspertai pažymi, kad permainoms būtinos ne tik valstybės paramos priemonės, bet ir intrastruktūros plėtra, taip pat gyventojų nuostatų kaita – aktyvus noras pereiti prie ekologiškų automobilių. Kol kas elektromobiliai Lietuvoje sudaro kiek daugiau negu vieną procentą kasmet parduodamų lengvųjų keleivinių automobilių.
Be to, alternatyva kasdienėms kelionėms taršiu automobiliu su vidaus degimo varikliu – viešasis transportas, dviratis, paspirtukas ar tiesiog ėjimas pėsčiomis. Europos mastu Vilnius ir kiti Lietuvos miestai nėra dideli. Tvariai plėtojama ir optimizuojama viešojo transporto sistema, taip pat plečiamas dviračių takų tinklas. Pokyčių organizatoriai įsitikinę, kad mažiau automobilių sostinės centre – tai švaresnis oras ir mažesnė žala gyventojų sveikatai. O važiavimas dviračiu ar ėjimas – dar ir papildoma fizinė veikla, pagerinanti organizmo funkcijas.
Namų šildymas
Šildymo sezono metu individualių namų gyventojai ima kūrenti krosnis ir katilus. Tačiau patikrinti, ar visi gyventojai laikosi nustatytų reikalavimų ir kūrena kokybišką kurą, praktiškai neįmanoma. Atsakomybę už savo veiksmus turi jausti patys piliečiai ir laikytis taisyklių.
Pavyzdžiui, specialistai atkreipia dėmesį, jog daug gyventojų daro klaidą – siekdami, kad malkos ilgiau degtų krosnyje, labai sumažina oro tiekimą į pakurą. Per daug sumažinus oro tiekimą, degimo kokybė sumažėja ir išsiskiria daugiau teršalų.
Taip pat kūrenant krosnį patalpose sumažėja deguonies ir padidėja anglies dvideginio koncentracija, todėl labai svarbu būstą periodiškai vėdinti – ypač patalpą, kurioje yra šildymo įrenginys.
Individualių namų gyventojams rekomenduojama naudoti sausas, gerai išdžiūvusias malkas. Jei mediena per drėgna, degimo procesas yra neefektyvus, nes tuomet energija sunaudojama medienos džiovinimui, o ne patalpų šildymui. Degant drėgnai medienai į aplinkos orą išsiskiria daugiau teršalų. Kita vertus, kūrenant akmens anglimi, išmetama dvigubai daugiau sieros ir azoto oksidų negu šildymui naudojant malkas ar medienos atliekų briketus, granules. Tad tinkamas kietojo kuro pasirinkimas – galimybė sumažinti žalą sau ir aplinkiniams.
Galiausiai, visada būtina užtikrinti pakankamą oro trauką kamine – pasirūpinti kad dūmų šalinimo takai, pakura ir pelenų surinkimo anga būtų švarūs.
Rūkymas
Specialistų teigimu, per šildymo sezoną į gyvenamąsias patalpas iš lauko gali pasiskverbti net iki 40 proc. kuro deginimo teršalų, kietųjų dalelių. Kai kietųjų dalelių koncentracija ore yra padidėjusi, žmones dažniau kamuoja sveikatos sutrikimai, pavyzdžiui, peršti gerklę ir dirgina nosį, atsiranda kosulys, sunkiau kvėpuoti. Ypač kenčia bronchine astma ir obstrukciniu bronchitu sergantys asmenys. Apskritai, oro tarša pripažįstama kancerogeniniu veiksniu. Pridėjus rūkymą, šis veiksnys dar labiau sustiprėja.
Cigarečių dūmai kenkia ne tik rūkančiajam, bet ir esantiems greta: aplinkoje pasklinda net 85 proc. dūmų, o 15 proc. įkvepia pats rūkalius. Ne rūkantys, bet prirūkytose patalpose būnantys žmonės vadinami pasyviais rūkaliais. Jiems padidėja plaučių, širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Skaičiuojama, kad vien pasyvus rūkymas pasaulyje kasmet nusineša apie 1,2 mln. gyvybių. Pagrindinį poveikį sveikatai padaro ne nikotinas, o tabako degimo metu išsiskiriančios cheminės medžiagos, todėl cigaretės kenkia net ir nerūkantiems.
Patalpų oro užterštumo tyrimus atliekantys mokslininkai yra įsitikinę, kad šiai sričiai reikėtų skirti daugiau dėmesio, nes kartais oras lauke būna net švaresnis negu namų svetainėje. Anot ekspertų, todėl verta labiau nagrinėti skirtingų tabako gaminių aerozolius ir jų poveikį patalpų oro kokybei.
Per kelerius metus atlikti tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, kaitinamasis tabakas išskiria 95 proc. mažiau kenksmingų medžiagų, lyginant su cigaretėmis. Pasitelkę papildomų tyrimų mokslininkai patvirtina prielaidą, kad naujų nikotino gaminių turinčių gaminių poveikis patalpų orui irgi yra mažesnis, o cigarečių alternatyvos – el. cigaretės ar kaitinamasis tabakas – nors ir nėra nekenksmingos, bet yra kur kas mažiau taršios – panašaus lygio kaip ir buitiniai taršos šaltiniai.
Gatvių barstymas žiemą
Europos aplinkos agentūros duomenimis, Lietuva ir kitos šiauriau esančios Europos valstybės susiduria su specifine problema – tarša, kurią lemia kelių ir gatvių barstymas šaltuoju metų laiku.
Druska ir smėlis tonomis pažyra po Lietuvos kelius, kad eismo dalyviai būtų saugesni. Atšilus orams gatvėse ir kiemuose kyla dulkių debesys, pilni druskos ir smėlio dalelių, įvairių teršalų. Su dulkėmis ore sklandančios kietosios dalelės perneša toksines medžiagas, žiedadulkes, bakterijas ir net virusus.
Būdus sumažinti taršą analizuojantys Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) mokslininkai yra pažymėję, kad optimalių sprendimų visuma gali padėti sumažinti pavasarinę žalą sveikatai. Pirmiausia atkreipiamas dėmesys į laiku atliekamą ir kruopščią teritorijų priežiūrą – smėlio likučiai turi būti surenkami ir išvežami kuo greičiau. Primenama, kad švara pirmiausia yra kelio ar gatvės savininko atsakomybė ir rūpestis.
Sumažinti barstomo smėlio ir druskos kiekį galima vykdant efektyvią aplinkos sąlygų, kritulių ir reiškinių prognozę – pagal tai nusprendžiama, kada, kokių ir kiek medžiagų barstyti. Kitas svarbus elementas – dangos paruošimas ir savalaikis reagavimas, kai prasideda snygis ar plikšala. Maršrutų planavimas, procesinis optimizavimas, sniegą ir ledą tirpdančių medžiagų talpyklų įrengimas – dar kelios užduotys, kurias šiais laikais padeda atlikti skaitmeniniai įrankiai.
Savo ruožtu VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas vykdo mokslinius tyrimus, kurių metų vertinamas tradicinių, tokių kaip natrio chloridas, ir alternatyvių medžiagų, tokių, kaip kalcio ir magnio acetatai, efektyvumas. Siekiama sukurti slidumą mažinančios medžiagos parinkimo metodiką, priklausomą nuo konkrečių aplinkos sąlygų. Mokslininkai taip pat teikia rekomendacijas Vilniaus miesto savivaldybės administracijai. Vienas iš patarimų – atsisakyti gatvių barstymo smulkiu smėliu.
Švari energijos gamyba. Energetikos pramonė – irgi viena didžiausių aplinkos teršėjų. Daugybė šiluminių elektrinių elektros energijai gaminti naudoja naftos produktus ir skleidžia šiltnamio efektą sukeliančias dujas.
Tad kiekvienas namų ūkis, kuris žengia švarios energijos link ir įsirengia saulės ar vėjo elektrinę, yra svarbių pokyčių dalis. Mažindami savo veiklos įtaką klimato kaitai, kartu žmonės pasirūpina, kad sveikatai pavojingi reiškiniai netaptų pernelyg grėsmingi.
Ne veltui šiemet Aplinkos projektų valdymo agentūra gavo rekordinį skaičių paraiškų iš gyventojų, norinčių gauti paramą saulės elektrinių ir saulės parkų įrengimui. Daugiabučių ir individualių namų gyventojai, norintys įsigyti įprastą arba nutolusią saulės elektrinę, šiemet agentūrai iš viso pateikė beveik 20 tūkst. paraiškų.
Imtis permainų gyventojus skatina ne tik noras gyventi tvariau, bet ir išaugusios dujų ir elektros kainos. Taigi, tokia investicija leidžia vienu šūviu nušauti du zuikius. Gyventojų sprendimai pereiti prie švarios energijos gamybos visiškai atitinka šių metų PSO šūkį „Mūsų planeta, mūsų sveikata“.
Europos visuomenės sveikatos aljanso duomenimis, didžiausią žalą dėl oro taršos patiria didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai. Aljanso atliktas tyrimas įvertino, kad vieno asmens patiriama žala vidutiniškai siekia per 1200 eurų. Nuostoliai susidaro dėl prarastų darbo dienų, sutrikusios sveikatos, išlaidų gydymui ir medicinos paslaugoms ir kt.
PSO įspėja, kad mirtingumas dėl oro užterštumo Lietuvoje yra itin aukštas – 100 tūkst. gyventojų tenka 82 mirtys, siejamos su oro užterštumu.
